Pasivaikščiojimai su Asmik Grigorian

Kokios svaiginančios gali būti antraštės: daili operos primadona prie niekam nereikalingo Lietuvos kultūros paveldo! Lietuvių solistė ant vakarykštės pasaulinės operos griuvėsių! Jaunas žmogus – valkata benamis lietuviškoje kasdienybėje! Bet ar reikia taip dramatizuoti?

Alchemija XXXV. Fonozaurai

„Triukšmas – garsų chaosas, o tam tikru būdu organizuoti garsai – tai jau muzika. Triukšmą galima kelti ir fortepijonu, daužant visus klavišus. Muzikantas pasirenka tik kai kuriuos garsų derinius. Elektroninės muzikos kūrėjas veikia tartum „iš kito galo“: jis iš generuojamos garsų visumos „išmeta“ nereikalingus,“ – buvo rašoma žurnale „Nemunas“ 1971 metais…

Pasivaikščiojimai su Dariumi "Nojum" Mileriu

Man rodos, kad šis jausmas pažįstamas visiems, kartas nuo karto grįžtantiems namo. Kai kitas pasaulis seniai užkariautas ir virtęs namais, o tu pats jau pamiršęs iš kur atsiradai ir kokį kelią esi nuėjęs, staiga savo istoriją imi skaityti vaikystės gatvių plytelėse. Ji visuomet kelia nuostabos šypsnį: kas galėjo pagalvoti, kad...

Alchemija XXXIV. Meno kolonija

Nidos meno kolonijos dviratis jau metus laiko važiuoja. Laidoje kalbama apie daug įvairių procesų, kuriuos stumia pirmyn pačių įvairiausių požiūrių ratai. Vienas iš tokių – trankytis ir ieškoti sielos draugų pasaulyje. Bet gali būti ir kitas – priimti tokius namie...

Pasivaikščiojimai su Sigitu Parulskiu

Sigitas Parulskis, kaip jį Pasivaikščiojimų įžangoje pristato Rytis, yra „žmogus, gyvenantis tik iš literatūros“. Tokių šiais laikais televizijos ekrane ypač reta, tad plačiai auditorijai galimybės pamatyti, ką ir kaip mąsto mūsų rašytojai beveik nėra. Jau vien dėl to šis pusvalandis ypatingas, o dar jei pridėsime, kad Sigitas yra vienas žymiausių šiuolaikinių tekstų kūrėjų Lietuvoje...

Alchemija XXXIII. Vieną kartą Alytuje...

„Vienas kartas Alytuj“ prasideda aštriai. Vietoj įprasto Alchemijos griausmo – Ryčio klausimas. Mintį galima perfrazuoti taip: „Jūs pasakėte, kad laida apie Alytų yra n e s ą m o n ė…“ Zuikiai nertų į krūmus, o pokalbis tęsiasi. Kažin, ar pašnekovą atpažinsite iš balso. Dar dešimt sekundžių, kad spėtume prisiminti jį iš veido. Tuomet pasirodo užrašas...