Pasivaikščiojimuose su Gintaru Grajausku – šiek tiek vėjo nuo jūros. Žiema Klaipėdoje dvelkia šaltais bliuzo garsais, tad nenustebkite, jei į laidos pabaigą atvės ir jūsų smegenys. Ne, ne, tik nepagalvokite, kad mažumėlę atšalti yra blogai!
Daugiau

Kai pažiūrėjau XXVIII Alchemiją, labiausiai norėjosi rašyti apie pakantumą, priėmimą kitokio, toleranciją. Šis momentinis polinkis buvo sunkiai paaiškinamas ir juo labiau – neužrašomas. Man atrodo, kad džiazas negalėjo gimti be tolerancijos.
Daugiau

Štai, mieli draugai, eteryje – žvaigždžių žvaigždžiausia žvaigždė, kuri, anot Ryčio, gyvenimą tvirtai laiko savo rankose. Įdomiausia, kad kuo daugiau galvoju apie Mantą Jankavičių, tuo akivaizdesnis man ima darytis jo tobulumo faktas. Na negali būti, mėginu ginčytis su savim – žinote, man jau nebe penkiolika, kad tikėčiau princais iš televizijos, – bet visgi negaliu netikėti tuo, ką matau ir ką girdžiu.
Daugiau

Aplink juodą kvadratą savo keliu juda keturi ryškūs žmonės: „Žmogus kaip priemonė kažką pasiekti...“ „Niekada negali pasislėpti...“ „Žmogus kitam – tiktai objektas, daiktas...“ „Taip, mes – visiški kanibalai, sutinku...“ „Jausmai pasimatė spektaklyje, kada aš buvau tas, į kurį žiūri...“
Daugiau

Jie pasirinko miesto paribį, kuriame formų, spalvų ir faktūrų žaidimas jau seniai tapo nevaldomas. Geltonų plytų margumynas, tinkuotų sienų stačiakampiai ir žalios medžio lentų tvoros kyla nuo mirusiais lapais pridengtų žolėkų, ištrupėjusių šaligatvių, asfalto plėmais grįstos gatvės.
Daugiau

XXVI Alchemija pristato tuvių gerklinį dainavimą. Apie jį pasakoja keturios iš Azijos centro atvykusios dainuojančios sielos, apsiginklavusios žirgų galvomis puoštais došpulurais ir jaučio galva vainikuotu bizančiu.
Daugiau

Gauti naujienas