„Vienas kartas Alytuj“ prasideda aštriai. Vietoj įprasto Alchemijos griausmo – Ryčio klausimas. Išsakytą mintį galima perfrazuoti taip: „Jūs pasakėte, kad laida apie Alytų yra n e s ą m o n ė…“

Pokalbis tęsiasi. Ar pašnekovą atpažinsite iš balso? Dar dešimt sekundžių, kad spėtume prisiminti jį iš veido. Tuomet pasirodo užrašas: „Redas Diržys. Psichodarbininkas“.

Po tokios įžangos – paprasti ir aiškūs istorijos metmenys, trumpas kontekstas žmogui iš šalies. Statiką keičia dinamika – filmuota ne tik stovinčia kamera, bet ir vaikščiojant mieste. Net ekrane Alytus atrodo tikras. Tai tokio gyvumo ilgėjomės ankstesnėse Alchemijos laidose!

Grįžtame į dailės mokyklą. Čia – menas ir mąstymas. Meninis mąstymas? Menas mąstyti? Pramankštiname smegenų neuronų jungtis, kad su Mantu Kazakevičium galėtume leistis į keistas energijos transformacijos teorijas. Kai jos atrodo pamirštos, trinkteli Kate Bush kūrybinė-seksualinė energija. Šūvis tikslus, bingo!

Antroje laidos dalyje Rytis toliau griebia gardžią grietinėlę. Kas sieja Andrių Kaniavą ir Alytų? Kaip atrodė šis miestas ir Lietuva prieš porą dešimtmečių? Kas bendro tarp ALyTaus ir ALTernatyvos? Kodėl čionykščiams gyventojams rūpi kontrkultūra?

Eteryje banguoja įvairiausios temos, iš lokalių reiškinių pereinama į globalius ir vėl grįžtama. Kai ratas užsidaro ir sąsajos tarp elementų tampa aiškios, šauna dar vienas energijos pliūpsnis – Alytaus jaunimo simfoninis orkestras. Negaliu patikėti, kad šiame, atleiskite, miesteliūkštyje yra kone šimtas gerai grojančių vaikų!

Ir gardžiausias kąsnis, paliktas pabaigai:
– Ką  jūs pakeistumėte visuomenėje, jei galėtumėte?
– Prievartą, – atsako Redas Diržys, psichodarbininkas.

Akivaizdu, kad ties Alytum tvyro gera kūrybinės-seksualinės energijos sankaupa. Cloudbusteris veikia?

Monika

Komentarai

Draugai