Alchemija XXXVI. Judėjimo laisvė


 

„Atidžiai nusitaikiusi, kad nekliudytų kokio nors laido, ji tvirčiau spustelėjo šepetį ir akimoju atsidūrė virš nelaimingojo namo. Dabar po Margaritos kojomis pasirodė daugybė stogų stogelių, kuriuos kirto švytintys takai. Stogai ūmai slystelėjo į šoną ir žiburėlių virtinės išbluko ir susiliejo.“
Michail Bulgakov, „Meistras ir Margarita“

„Sovietmečio kultūros atmintis Lietuvoje yra siaubingai suprimityvinta. Sovietmetis dažniausiai pristatomas pakabinant raudoną vėliavą, kokią nors vatinę striukę ir metaliniame bliūdelyje dešrelę,“ – sako parodos „Nebyli komuna: Kauno pantomima 1967-1972“ kuratorius Edgaras Klivis.

Vėliau jis tęsia: „Vienas impuslų surengti tokią parodą buvo siekis parodyti, kad būta kur kas įvairesnių, sudėtingesnių reiškinių, kad ta visuomenė, ta kultūra nebuvo tokia paprasta, kaip šiandien dažnai pateikiama.“

Iš tiesų, dažnas įsivaizduojame, kad sovietmečiu negalėjo būti jokios kūrybos. Ant tuometinės santvarkos kariame visus šunis – atseit dėl jos ir dabar mums taip nesiseka, dėl to nesame tokie kūrybingi. Štai jums Kauno pantomimos trupės reiškinys – puiki to meto Kūrybos, iš didžiosios raidės, iliustracija.

„Tie, kurie papuldavo į tą trupę, atrodydavo kaip papuolę į kitą pasaulį. Tokį, kuriame vyksta visiškai kitoks gyvenimas: kitaip kalbama, kitaip kuriama. Gyvenama ir mąstoma visiškai kitaip, nei toje kasdienybėje, kurioje mes visi murkdėmės,“ – pasakoja choreografė Birutė Letukaitė.

Panašu, kad, kaip daugelio avangardistų, trupės įkūrėjo Modrio Tenisono formulė nesudėtinga: kūryba – tai žiūrovo ir artisto, gyvenimo ir meno, minties ir judesio, arba tiesiog turinio ir formos jungčių paieškos. Tai darydamas ne vienas, o kartu su aplinkiniais, jis pataikė ir į laikmetį, ir į žiūrovų širdis.

Deja kažkodėl, nors ir norėdami būti konkurencingi visame pasaulyje, šiandien vis dar nesame išmokę vienuoliktosios klasės pamokų. Klausimą „Ką mūsų šiuolaikinis teatras gavo iš Tenisono trupės?“ reikėtų performuluoti į: „Ką galėjo gaut, bet nepasiėmė?“...

Nemoki – du, sakydavo vienas geras mokytojas. Panašiai, kaip ir Tenisonas, jis manė, kad pasaulis yra gražus, o jei su pačiu yra kas negerai, tuomet reikia imti, dirbti ir keisti.

Monika





Komentarai

Palikite savo komentarą



(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesCaptcha CodeNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį


Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg