Dar niekad nebuvo taip akivaizdu, kad Alchemijos TV laidos yra didžiulis lobis istorikams. Kai kas nors imsis tyrinėti prezidento Valdo Adamkaus asmenybę, norėdamas vieną ar kitą knygelę paskirti jo portretui, anksčiau ar vėliau turės paspausti „Play“ ties šiuo Pasivaikščiojimų įrašu. Ir ką gi tas istorikas čia ras?

Pradėkime nuo Kauno šerdies, lenkiamo ir nelinkstančio stuburo – Laisvės alėjos XXI amžiaus pirmojoje pusėje. Su visa jos vasariška kasdienybe: praeiviais eilinės dienos drabužiais, pustuštėmis lauko kavinėmis ir (vieninteliu!) prekeivių gėlėmis stalu, nuo kurio galvas kelia šviečiančios saulėgrąžos.

Kaip miestas pasikeitė nuo tada, kai būsimasis prezidentas buvo dar mažas vaikėzas? Skirtumų mūsų istorikas neabejotinai ieškos ir XX amžiaus pirmojoje pusėje užfiksuotuose kadruose.

Kitas svarbus radinys – tai socialus ir pilietiškas miestietis. Reikėjo tikėtis, kad anksčiau ar vėliau į Pasivaikščiojimus įsijungs praeiviai. Smalsūs ir drąsūs. Bet ar kultūringi ir supratingi? Laidos pradžioje prezidentą užkalbinusi moteris turi kažką būdingo tik kauniečiams. Nepainiokite su kaimiečiais. Atvirumas, geranoriškumas ir dėmesingumas kitam – tai savybės, be kurių miesto gyventojai tampa skardiniais robotais, o pats miestas – lavonu, atšalusiais betoniniais griaučiais.

Galiausiai turime ir rimtos medžiagos Valdo Adamkaus portretui. Antrasis atkurtos Lietuvos Respublikos prezidentas – ne oratorius, bet organizatorius. Ir būtent ši savybė galėtų būti įdomi ne tik istorikams, bet ir vadybininkams, vadovams bei kitokiems veikėjams, kuriantiems mažesnio ar didesnio masto įvykius, norintiems įtakoti mažesnio ar didesnio masto procesus.

Monika

Komentarai

Draugai