Ne visi mėgsta teatrą. Kai kuriems jis nelabai dėl savo bandymo pagauti aukštesnę materiją ir ją jau sukramtytą perduoti žiūrovams. Kiti jaučia nejaukumą būdami teatre – ten tamsoka, garsiai kalbama ir ryškus grimas vaidinančius teatre paverčia pernelyg gyvomis lėlėmis.  Treti – tiesiog pasitaupo savo laiką. Tačiau šis netikras gyvenimas tikrame gyvenime (o gal atvirkščiai?) – teatras – yra reikalingas visiems. Tad jeigu Tu neateisi į teatrą, jis ateis pas Tave – teatras iš mažos/didelės dėžutės išeina į gatves ir pradeda savo judėjimą. Teatro judėjimas „No Theatre“ pradeda savo neteatrinio teatro gyvenimą.

„Teatro niekada nebuvo. Ir jis niekada nesibaigia.“ – teigia vienas iš „No Theatre“ aktorių Ainis Storpirštis. Logiška – to, ko niekada nebuvo, to ko nėra, tas negali pasibaigti, tas gyvens ir gyvuos per amžius. Turbūt nėra tikslesnio teatro apibūdinimo.

„No Theatre“ režisierius Vidas Bareikis sėdėdamas ant šaltų cementinių laiptų prietemoje tarsi pats sau, tarsi mums visiems, kartais ilgai galvodamas ką atsakyti, trumpai, tačiau itin aiškiai atskleidžia, kas yra „No Theatre“ ir ką jis suteikia žmonėms. Nors pats menas (taip pat juk ir teatras) yra visai betikslis, tačiau net ir toks betikslingumas suteikia žmonėms, anot V.Bareikio, kitaip pažvelgti į gyvenimo situacijas. O kuo daugiau požiūrių, tuo didesnė galimybė pasirinkti teisingą.

Samuel Beckett idealų teatrą įsivaizdavo kaip tokį, kuriame neliks jokios ribos, tarp žiūrovo ir aktoriaus/tarp žiūrovo ir teatro. Dar yra teigiama, kad teatras – tai žaidimas. Tam, kad žaidimas egzistuotų – turi į jį įsitraukti (ką panašiai ir teigė S. Beckett). Panašu, kad teatro judėjimas „No Theatre“ to ir siekia.

Greitu laiku išėję į gatves aplinkui matysime ne vien reklamas ir jausime nereikalingos informacijos srautus, tačiau matysime teatrą. Matysime jį tol, kol jis mus perleis per save, ir mes galutinai tapsime teatro dalimi.

Neringa 

---

„Alchemija XL. Teatro judėjimas“ – jaunatviška ir dinamiška. Greitas pusvalandis su žmonėmis, kurie kuria ne teatrą. Apskritai kažin ar čia galima sakyti „kuria“ – kūrybiškiausieji dažniausiai šito žodžio vengia. 

Judėjimo nariai prieš kamerą atviresni ir nuoširdesni nei kiti teatro artistai, matyti iki šiol Alchemijos TV laidose. Vido Bareikio ir aktorių mintys, vizijos, siekiai akivaizdžiai panašūs, papildo vieni kitus. Teoretikai džiaugiasi – „No theatre“ yra bendraminčių judėjimas. Judėjimo kryptis – pasaulio tyrinėjimas?

Laidos kūrėjai pokalbius jungia su „Mr. Fluxus“, „Telefonų knyga“, „No Concert“ epizodais, performansų gatvėse ir „Kovos klubo“ repeticijų fragmentais. Šviesos estetika klasikinio meno mylėtojams neleidžia išsigąsti ir vilioja visus klausytis tų, kurių pavardes visi užmirš, težinos tik „No Theatre“.

Monika

Komentarai

Draugai