Jūs tikrai esate girdėję apie Vasario 16-osios gimnaziją Hiutenfelde, Vokietijoje. Ši laida - kaip galimybė iš arčiau susipažinti su unikaliu reiškiniu lietuvių kultūroje bei Lietuvos ir Vokietijos švietimo sistemoje. Vasario 16-osios gimnazija – tai lietuvybės sala Vakarų Europoje, ir dėl to ji mums įdomi.

Laidoje su mokykla susiję žmonės - esami ir buvusieji mokiniai, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos nariai, skirtingų disciplinų mokytojai, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas... – apie ją pasakoja iš savo perspektyvos. Ši „Alchemija“ – tai reportažas apie lietuvybės salą, sujungtas iš individualių patirčių, eteryje virtusių pasakojimais.

Kūrybinė grupė išryškina kiekvieno patirties ir indėlio svarbą, atsakomybę nuo struktūros / organizacijos perkeldama ant kiekvieno šiame lauke veikiančio individo. Rytis kalba apie slinktį – tai ryškus pokytis, dažniausiai praslystantis nepastebimai, - ir laidos pavadinime pats tokią atlieka. Salą vandenyne jis suskaido į daugelį salų, taip parodydamas, kad gimnazijos nebūtų be asmenininio lietuvių kultūrą vertinančių žmonių indėlio. 

Atrodo, kad individualiuose pasakojimuose nėra iš anksto pa(si)ruoštų tekstų, čia beveik nerasime emociškai perspaustų ditirambų ir realybę slepiančių makaroninių arabeskų. Kalbintieji savo patirtis kloja paprastai, kaip jie jas mato, aiškiai dėstydami ir jungdami faktus. Panašu, kad jie nenori pasirodyti gražesni, negu yra. Gal dėl to, kad jie ir taip gražūs?

Monika

Nebūtinai atsidursime toje šalyje, kurios vėliava iškeliama į viršų. Vasario 16-osios gimnazijos ūkvedys tiksliai susako datas, kuomet vėliava buvo gauta ir kuomet pirmą kartą ji buvo pagerbta. Laidos metu pasisako Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde mokytojai, kapelionas, o taip pat ir Europos kultūros centro direktorius, LR ambasadorius Vokietijoje ir daug kitų asmenų. Visų kalbančiųjų žodžiuose skamba viena mintis, viena idėja - kaip gerai, kad lietuviai kitoje šalyje, šiuo atveju Vokietijoje, turi savo gimnaziją, turi savo salą, kurią saugo ir kuria rūpinasi. 

Laidos eigoje iškyla klausimas, į kurį atsakymo, matyt, niekada ir nebus - kodėl svečioje šalyje jaučiamės didesni patriotai, labiau mylime savo šalį ir nematome (arba matome mažiau) neigiamų aspektų joje? Ir ar pastebėjote, laidos metu dažnai pasirodantį vis tą patį kadrą - gimnazijos pastatas, už jo - bokštas, o pirmajame plane iš nenusakomos konstrukcijos suręstą staugiantį vilką. Kaip simboliška ir kaip taiklu.  

Šioje Alchemijoje mes tampame tarsi vertintojais - stebime ir analizuojame, kokia yra lietuvių gimnazija Vokietijoje, kuo ji ypatinga ir kodėl gi, tarkim, turkai, mums gali pavydėti. O tuo pat metu - kuo mes patys galime pavydėti šiais gimnazijai. 

Neringa

Komentarai

Palikite savo komentarą

Vardas:

E.paštas:
(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį

Draugai