Pasivaikščiojimai su Romu Sakadolskiu


 

Kai dabartinis mano darbo stalas stovėjo senelio miegamajame, ant jo būdavo padėtas VEFas, įjungiamas tik vėlai vakarais. Vėlai, nes vaikai tuo metu jau turėdavo miegoti. Šiokių tokių laisvių griežtoje dienotvarkėje įgijau tik po 1990-ųjų, tad iki šiol Romo Sakadolskio nežinojau.

Daugelis mūsų greičiausiai turi panašią istoriją. Kodėl ją čia pasakoju? Prisipažinsiu - rašyti apie Pasivaikščiojimus su Romu Sakadolskiu yra kvailiausias užsiėmimas pasaulyje. Visų pirma todėl, kad per šį pusvalandį apie mūsų visuomenę buvo pasakyta daugiau, nei per visus 23 nepriklausomos Lietuvos žurnalistikos metus. Visų antra todėl, jog tai buvo pasakyta tokiu būdu, kad niekas to nepadarys geriau už patį Romą. Gerai, kad tai gali būti pakartota - dar kartą paspaudus Žiūrėti video ekranėlyje.

Kiek kartų žiūrėjau, tiek teko pripažinti, kad šitą pusvalandį galima nusakyti žodžiais orus, subjektyvus (asmeniškas), laikinas. Be to kažkur aplink sukasi sąvokos neklaužada, smalsus ir atsakingas. Man patinka jų derinys. Romas Sakadolskis yra patyręs lyg koks senas jūrininkas, bet atviras pasauliui lyg vaikas. Rodos, jis yra laisvas žmogus. Tai mane įkvepia.

Nors tokios pretenzijos ir neturi, šitie Pasivaikščiojimai veikia kaip geras meno kūrinys.

Monika


Šiuos Pasivaikščiojimus būtų galima pradėti taip: kartą du žurnalistai išėjo pasivaikščioti...

Vyresnis žurnalistas, kuris save apibūdino kaip „nepaprastai seną diedą“ atsakinėja į jaunesniojo žurnalisto klausimus. Vyresnis žurnalistas suderina savo mėlynus džinsinius marškinius ir akių spalvą. Jaunesnis tuo tarpu, juodą paltą derina prie juodų akinių rėmelių. Vyresnis žurnalistas pakviečia jaunąjį pasivaikščioti, nes ilsėtis ant akmeninių pamatų gana. Vyresnysis laidos pradžioje sakėsi nemėgstąs duoti interviu, nes apie kitus kalbėti yra įdomiau. Tačiau, ar dėl taiklių klausimų, kuriuos užduoda jaunesnis žurnalistas, ar dėl kitų priežasčių, vyresnysis atvirai reiškia savo nuomonę ir žodžiai tikrai nekukliai liejasi.

Diskusijos tarp šių dviejų žurnalistų verda ir laida tampa ne klausiu-atsakai, o klausiu-atsakai-klausi-atsakau=diskutuojame tipo. Iš šių diskusijų galime paimti kelias „razinkas“: sąmokslo teorija yra nuostabus dalykas (kaip ir žvaigždės), nes jos sutvarko tavo gyvenimą taip, kad tau pačiam tvarkyti nieko nebereikia. Žmonėms normalūs ir įprasti dalykai nėra įdomūs, o štai, nukrypimai, nenormalumas, neįprastumas tampa geidžiamu naujienų šaltiniu.

Vyresnysis žurnalistas negailestingai žiūri į žurnalistus ir teigia, kad (beveik) nėra tiriamosios žurnalistikos Lietuvoje. Romas Sakadolskis duoda patarimų jauniesiems, būsimiems žurnalistams, kurie galbūt... galbūt! Padarys taip, kad žurnalistai nebetrukdys žurnalistikai.

Neringa





Komentarai

Palikite savo komentarą



(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesCaptcha CodeNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį


Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg