„Stalinas atėmė iš manęs ir namus, ir tėtį. O dabar dar – ir gimtadienį“.
Ištrauka iš Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“.

„Per dvidešimtį nepriklausomybės metų taip ir nesugebėjome pranešti plačiajam pasauliui suprantama kalba, kas esame ir ką išgyvenome,“ – rašė Rytis šios laidos anonse. Alchemija, pavadinta „Vienos knygos istorija“, pristato Lietuvoje gan prieštaringai sutinkamą romaną „Tarp pilkų debesų“. Mums atrodo, kad tai – kol kas sėkmingiausias bandymas papasakoti pasauliui apie lietuvių tremtinių patirtis Sibire.

Kūrinio autorė – lietuviškas šaknis turinti amerikietė Rūta Šepetys. Ją norėčiau vadinti istorijų pasakojimo profesionale – juk daugelį metų ji padėdavo tai daryti kitiems. Ši moteris turėtų puikiai žinoti, kaip pateikti pasakojimą, kad jis taptų patrauklus, įdomus ir aiškus. 

Pradėjusi gilintis į savo šeimos praeitį ir sužinojusi apie stalinizmo nusikaltimus – pasauliui beveik negirdėtos istorijos dalį – Rūta siekė papasakoti apie juos visiems. Ji pasirinko romano formą. „Per išgalvotas situacijas ir veikėjus sausa statistika įgauna žmogišką veidą. Mes džiaugiamės ir verkiame už tuos žmones. Čia yra tikroji knygų ir grožinės literatūros galia,“ – sako rašytoja.  

Panašu, kad tikslas pasiektas. Mūsiškiai pripažįsta: „Pagrindinis dalykas, dėl ko šią knygą verta skaityti, yra jos emocinė tiesa.“ Pasaulyje taip pat akivaizdūs pripažinimo ženklai: Rūtos kūrinys skaitomas, verčiamas į kitas kalbas, įtraukiamas į mokymo programas. 

Pasidomėkime ir mes, kuo šis bandymas kalbėti apie skaudžią mūsų praeitį yra ypatingas, kuo jis domina ir žavi. Tai nebus lengva. Pavyzdžiui mane įsiutino ištrauka apie gimtadienį. Juk sureikšminti gimimo dieną – grynas amerikonizmas! 

Pasinervinau kamputyje. Pagalvojau. Bet ar gimtadienis nėra ta diena, kai mes džiaugiamės būtent to žmogaus atsiradimu šiame pasaulyje ir buvimu mūsų tarpe? Ar atimtas gimtadienis nėra naudojamas kaip žmogaus savasties sunaikinimo metafora? Gal toks mano įsiūtis tėra per kartas perduotas instinktas apsaugoti bent tai, kas mums dar liko – mūsų istoriją? 

Monika

Komentarai

Draugai