Alchemija XLVIII. Santara


 

„Mes esame, kad, pasilikdami kiekvienas atsakingas už save, drauge gyventume ir kurtume. Mes norime savo gyvenimą pripildyti bendruomeniškumo sąmone, nurodančia mūsų vietas visų mūsų visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo baruose. Ir mes norime į juos ateiti, ne kaip pasimetę individai, o kaip jaunatvišku dinamizmu nešina ir bičiuliškon draugėn susibūrusi ateities Lietuva,“ - 1955 metais apie Santarą rašė Vytautas Kavolis. Lietuvių intelektualų sambūris vis dar seka šia kryptimi. 

Laidoje neišgirsite ten vykstančių paskaitų, nepajausite Santaros atmosferos, nepamatysite šviesuolių diskusijų. Bet neabejotinai gausite atsakymą į klausimą, kodėl ji egzistuoja daugiau nei 60 metų. Algirdas Avižienis, Arūnas Sverdiolas, Algis Mickūnas, Giedrė Kadžiulytė, Darius Kuolys, Leonidas Donskis, Linas Tuleikis, Egidijus Aleksandravičius ir kiti pasakoja, kodėl Santara yra reikalinga jiems, ką randa ir ką veikia tokiuose suvažiavimuose. Štai – trumpa poeto Vlado Braziūno versija: 

„Gera, kad gali girdėti laisvą diskusiją, kai žmonės šneka todėl, kad nori susišnekėti“. 

Gali būti, kad būtent santaros lietuvių gretose labai trūksta. Bet sutarimą parodyti TV ekrane beveik neįmanoma. Todėl žiūrėkite, ieškokite tarp kadrų ir galbūt atrasite dar kažką, ką norėsite imti ir perkelti į savo kasdienybę.

Monika

 


 

Pirmiausia, išjunkime garsą. Iš pradžių tai panašu į sektą. Žmonės, kurie kalba atrodo labai atsipalaidavę. Jau nekalbu apie tuos, kurie vis šmėžuoja antrame plane. Kažkam yra ruošiamasi, kažkas, kas buvo planuota, tuojau įvyks. Ir viskas būtų ir toliau panašu į slaptą organizaciją, tačiau metas įjungti garsą ir leisti sau sudalyvauti šiame mistiškame būvyje.

Kas yra Santara – Šviesa mums atskleidžia jau nuo pat pirmų laidos minučių. Tačiau kam ji reikalinga dabar, kai nuo nieko nebereikia slėpti savo idėjų ir nuomonę galima reikšti drąsiai, ir, svarbiausia, garsiai? Pirminė idėja sukurta studentaujančių Amerikoje ir toliau yra nukreipta į jaunus žmones. „Klausyt, kas jam sopa“ – teigia istorikas E. Aleksandravičius.

Mane labiausiai Santaroje – Šviesoje žavi balaganiškumo principas. Nėra iki galo aiški jos struktūra, viskas paremta ant savanoriavimo pagrindo, neaišku kiek žmonių susirinks ir pamirštamas akademiškumas. Nors nuo studentiškos pirminės Santaros nueitas jau ilgas kelias ir tai jau, galima teigti, kitokia Santara, tačiau toji laisva jaunų žmonių dvasia jaučiama netgi per ekraną.

Neringa





Komentarai

Palikite savo komentarą



(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesCaptcha CodeNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį


Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg