Tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt pirmieji. Liudviko XIV užsakymu architektas André Le Nôtre prie Versalio rūmų pradeda hipercivilizacijos projektą. Aplinkinių pelkių kemsynai virsta dailiu sodu, organizuotu pagal griežtas geometrines formas ir simbolizuojančiu žmogaus pergalę prieš gamtą.  Versalio pavyzdžiu prancūziški parkai vėliau kuriami visoje Europoje.

Devynioliktojo amžiaus pabaiga. Užutrakio dvare prancūzas Édouard André įgyvendina romantizmo metais madingo angliško cha cha parko projektą. Čia jokių taisyklingų geometrinių formų. Priešingai – tai lyg koks žmogaus užaugintas ir prižiūrėtas miškas. Žmonės čia ateina pabūti gamtos dalimi. Neretai dviese. Patiria daug nuotykių, damų lūpose skambančių linksmais cha cha.

Du tūkstančiai tryliktųjų metų gegužė. Nemuno saloje pradeda dėtis keisti dalykai. Unikalią, specifinę erdvę žmonės paverčia kūrybos partneriu. Gamta padeda susikalbėti. „Gamta padeda išgirsti tą kitą, kuris kalba“. Žinokite, čia ekologiškas grynparkas. Birštone prasidėjusiam ir į Kauną atkeliavusiam festivaliui ir skirta visa laida. Kalbėti čia nėra ką, geriau pamėginkite pajausti.

Monika

 

---

 

Šį kartą Alchemija mus išsivedė pasivaikščioti. Po parką. O jame – daug keistų žmonių. Ir dar daugiau tokių, kurie tuos keistus stebi. Tai puikiausias neteatrinio teatro pavyzdys – nėra scenos, o kartu scena yra visa supanti erdvė. Nėra fizinės atskirties tarp aktoriaus ir žiūrovo – jie šalia vieni kitų. Žiūrovas gali tapti dalyviu.

Atkreipėte dėmesį į elnią? Aš irgi. Jis kaip visažinis lėtai ir išdidžiai apžiūrinėja savo valdas. Nesibijo žmonių. Puikuojasi savo ragais. Stebi jį ir lauki – o kada pasirodys elnių banda? Kol imi suprasti, jog elnių banda tai mes patys. Turime savo valdas, į kurias kitų elnių, svetimų elnių, nelabai įsileidžiam. Kuo didesni mūsų ragai (statusas) tuo arogantiškesni jaučiamės.

Sklido gandai, jog sudužusi mašina prie medžio sukėlė žmonių paniką. Šie pamanė, jo avarija – tikra. Tokia reakcija, matyt, ir buvo pati laukiamiausia iš „Grynparko“ organizatorių. Performansas, teatras „padėtas“ į gamtą tampa visiškai kitokiu, nei „padėtas“ ant scenos. Jis šiltesnis, intymesnis ir labiau kviečiantis prisijungti.

Parkas-sala. Teatras-gyvenimas. Aktorius-žiūrovas. Viskas jungiasi, susimaišo vietomis įgaunant visai kitokį rezultatą. Kaip ir gyvenime.

Neringa

 

Komentarai

Draugai