Mūsų „sunkiosios“ lietuvių kalbos mokosi ne tik lingvistikos ekspertai. Bet atrodo, kad tie, kurie išmoksta, vėliau tampa... vertėjais - kalbos ir kultūros ekspertais, taigi, tuo pačiu ir lingvistais. Alchemija „Labai ypatingi žmonės“ pristato užsieniečius, kurie ne tik mėgsta lietuvių literatūrą ir kultūrą, bet ir skleidžia ją savo šalyse. Taip, šikart laidos pusvalandyje - vertėjai iš lietuvių į kitas kalbas.

Laidos herojai pagauti kas dvejus metus rengiamame seminare užsienio vertėjams. Be laidos vedėjo eteryje pasirodo dar trys tautiečiai: Tarptautinių kultūros programų centro koordinatorė Rūta Mėlinskaitė bei rašytojai Giedra Radvilavičiūtė ir  Alvydas Šlepikas. Visi kiti - atvykėliai, mūsų kalbą išmokę todėl, kad mes jiems buvome įdomūs. Jie pasakoja apie save (pirmąsias laidos minutes užimantys, rodos, nesibaigiantys pasakojimai „kaip pirmąkart susidūriau su lietuvių kalba“ pribloškia savo įvairove), jie pasakoja ir apie mus (Zemkausko laidose tokia savirefleksija - ne naujiena, bet, man regis, viešojoje erdvėje tai vis dar unikalus reiškinys).  

„Labai ypatingi žmonės“ kultūros mainus pristato kaip sudėtingą, daug elementų turintį reiškinį, o kultūrą ir jos sklaidą - kaip iš žmonių, iš „apačios“ kylančią iniciatyvą, kuriai valstybės politika tik padeda augti. Bet gal čia aš per daug lietuviškai, per daug rimtai. Vertėjai į viską žiūri daug paprasčiau. Ir į lietuvių kalbą žvelgia ne kaip į sunkų baubą, o kaip į linksmą žaidimą prie savo kalbos žodžių pridedant galūnę „-as“.

Monika

 

 

---

 

 

Pati laidos pradžia – tarsi trumpa išpažintis kiekvieno vertėjo. Jie išpažįsta priežastis, kodėl tapo vertėjais iš lietuvių kalbos. Trumpą akimirką kalbančiųjų nematome, galime bandyti įspėti kokios jie tautybės, pagauti užsienietišką akcentą. Paskaičiuokime kiek kartų pavyko atspėti. Man pavyko tris – Jayde Will, Indra Brūvere ir Mirjana Bračko.

Sąvoka „Ypatingas“ reiškia kažką nepaprasto, išsiskiriančio. Šie žmonės, užsienio atstovai, verčiantys iš lietuvių kalbos į savąją, įvairią lietuvių literatūrą, iš ties yra tokie. Dažniausiai mes žinome savo geriausius vertėjus – Aleksys Churginas, Mikalojus Daukša, Danutė Čiurlionyte-Zubovienė ir kt. Tačiau kiek galėtume išvardyti tokių, kurie mūsų literatūrą platina (populiarina) po savo šalis (ir taip iš lėto po visą pasaulį)?

Sakoma, kad kartojimas yra mokslų motina. Tačiau kaip įgilinti žinias šiems vertėjams, jeigu jie savo  šalyje vargiai gali su kuo nors pasišnekučiuoti šia, anot kai kurių čia kalbančiųjų, itin sunkia kalba? Todėl jie ir atvyksta į Lietuvą.  

Pasivaikščiojimų laidoje su Pietro Umberto Dini, (kuris vis pasirodo Alchemijoje) šis vertėjas įvardino savo geriausių lietuvių autorių knygų dešimtuką. Šioje Alchemijoje tą dešimtuką galite pasipildyti dar keletu autorių.

Tokia laida kaip ši, bent trumpam nutildo visus skeptikus, kurie kalba, kad knygos išnyks ir kad žmonės pamirš knygas.  Kas kart užvertus knygą, kuri buvo išversta iš vienos ar kitos kalbos, galime tyliai savo mintyse (galima garsiai ir balsu) padėkoti vertėjams. Jie prisideda prie geros literatūros sklidimo.

 

Neringa

Komentarai

Draugai