„Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai,“ - skelbia pirmasis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnis. Deklaraciją 1948 metų gruodžio 10 dieną priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Lietuva prie šios deklaracijos prisijungė 1991 metų kovo 12 dieną. Tai buvo tik laisvės pradžia.

„Rašto nepažįstančios bendruomenės, kur intelektualumas menkas ar menkai vertinamas, yra arčiau skurdo“, laidoje sako Arūnas Gelūnas, Lietuvos Respublikos ambasadorius prie UNESCO. Bet ekonominė laisvė šioje Alchemijoje - tik viena daugiakampio kraštinė. „Žodis idiotos išrastas senovės Graikų įvardinti žmogui, kuris yra išsilavinęs, bet nedalyvauja viešame miesto gyvenime“, - tas pats Gelūnas kreipia į socialinius ir politinius kontekstus.

Idiotos - tai žmogus, kuris neišnaudoja savo galimybių. O kaip išnaudojate jūs? Apie intelekto ir laisvės ryšį laidoje kalba 5 žmonės, skirtingų profesijų bei išsilavinimo, bet visi - vertinantys intelekto ir laisvės suteikiamas galimybes.

Monika

 

---

O kas yra laisvė iš tiesų? Pasirinkimų galimybė? Ar galėjimas daryti tai, ką nori? Ir ko reikia laisvei, kad ji būtų tikra ir neapribota? Į šiuo klausimus ir bandoma atsakyti šioje Alchemijoje. Tačiau kitas klausimas – ar iš vis įmanoma atsakyti į juos? Dar šioje laidoje kalbama kaip intelektas veikia laisvę. Kaip jis ją kuria.

Laidoje pasirodo šokėjas, kultūros vadybininkė, žurnalistas, LR ambasadorius prie UNESCO ir biochemikas. Visiškai skirtingi žmonės, savo pasirinktu gyvenimo tikslu, tačiau visiškai tokie patys, kai kalba, kas jiems yra laisvė ir nors jų laisvės apibūdinimai truputį skiriasi, esmė lieka ta pati. 

Laida iš ties labai rimta. Kupina filosofijos ir jos dogmų narpliojimo, stebint, kokią vietą, kiekvienoje jų, užima intelektas ir laisvė.

Intelektas - žmogaus sugebėjimas mąstyti, protas, protingumas. – Taip intelektą apibrėžia vienas iš žodynų. Tas pats žodynas laisvės sąvoką apibrėžia taip:

• nebuvimas apribojimų, varžančių visuomeninį politinį gyvenimą bei visuomenės ar atskiro jos nario veikimą, nepriklausymas.
• teisė nevaržomai reikšti savo ar visuomenės nuomonę, ginti reikalus.
• turėjimas valios daryti, ką nori.
• buvimas neuždarytam, galėjimas be suvaržymų judėti.

Paskaitykite paskutinį punktą. Ar tikrai esame laisvi, vien galėdami judėti? Atsakymas priklauso nuo to, ar galime judėti ar ne. Taigi, su laisve ir tuo pačiu intelektu, nėra vienintelės tiesos, kas tai yra iš tiesų. Tačiau čia atsiranda pasirinkimo galimybė/laisvė, kokias sąvokas pasirinksime mes.

Neringa

 

Komentarai

Draugai