Alchemija LXIII. Selfie


Vaizdų perteklius, su kuriuo mes Lietuvoje pradėjome susidurti žengdami į XXI amžių, Vakaruose dar XX-ojo 7-ajame dešimtmetyje pagimdė pop-meną. Tokiu būdu šis reiškinys buvo nuskausmintas ir priimtas į šiuolaikinę kultūrą. Kodėl vėl apie tai kalbame?

Turbūt todėl, kad Twitterio ar Facebooko nuotraukėlių tvanas greičiausiai pranoksta kada nors Richardo Hamiltono ar Andy Warholo bet kokius įsivaizduotus hipermegagigantiškaididelius vaizdinių kiekius. Šiandien fotografija kaip medija, rodos, yra kiekvienam pažįstama, o skirtumas tarp fotografijos ir fotkės - labai subtilus. Kažin, ar atspėtumėte, kurios autorius yra profesionalia kamera apsiginklavęs mėgėjas, o kurios - mėgėjiška technika žaidžiantis profesionalus fotografas.

Maža to, fotografija - puikus kasdienis įrankis formuoti mūsų įvaizdžiui. Juk selfie arba asmenukė apie mūsų superbūklę praneša žymiai įtikimiau. Geresnis vaizdas - didesnė tikimybė laimėti verdiktą  l i k e . Todėl pats laikas paklausti: kaip buitinio fotografavimo galia keičia profesionalią fotografiją? ar mėgėjai daro įtaką profesionalams? koks tarp jų skirtumas? kokie užfiksuoti kadrai turi teisę ne tik į Facebooko, bet ir į galerijų sienas?

Šiuolaikinę fotografiją ir vaizdų kultūrą Rytis nagrinėja su solidžia kompanija: Lietuvių menininkais Gintautu Trimaku, Gintaru Česoniu, Remigijumi Venckumi, Rimantu Plunge bei Titu Petrikiu, taip pat britų fotografu Matthew Andrew ir Raivo Kelomees iš Estijos.

Minčių seką vainikuoja Raivo pastaba: „...kartais mes savo komunikacinius įgūdžius naudojame ne informacijai gauti ar teikti, tačiau kontaktui palaikyti. Tad „asmenukė“ yra tarsi ir vaizdinis kontakto palaikymo būdas. Padarai „asmenukę“, nusiunti draugui ir tarsi sakai: „aš esu čia ir aš esu tau“.“ Gal todėl Rytis žaidžia video selfie visoje laidoje, o langų ar veidrodžių atspindžiuose mes galime matyti jo daugiau nei bet kada.

Taigi. Nedinkit niekur :)

Monika

 


Šiais laikais su žmonėmis ir aplinka, kuri mus supa greičiau ir gal net giliau susipažįstame per jos pakartojimus - vaizdus. Jų daug, jie skirtingi, pagauti vis kitokiu metu, skirtingu žiūros kampu. Taip kur kas plačiau gali pažinti tai, kas tave domina. Per filtrą, kuris nesiskiria nuo realybės. Bet ar iš tiesų?

Visos laidos metu, kai Rytis kalbina kurį nors pašnekovą, jo (Ryčio) atvaizdas atsispindi arba lange, arbe veidrodyje. Tokia laidos idėja tarsi nė nenutolusi nuo  mums įprasto video interviu - matome tą, kuris klausia, ir tą, kuris atsako. Tačiau čia klausiantysis pasirodo atvirkščias - tik veidrodinis atspindys. Šioje laidoje Rytis daro selfius nė kiek nesikuklindamas, tik labai tikimės, kad nepavirs akmeniu už tai. 

Pagrindinis klausimas, kuris iškilo žiūrint šią laidą - kam reikia asmenukių, kodėl žiūrime į kitų asmenukes ir ką naujoji vaizdų kultūra (gal per silpnai pasakyta. Gal ne kultūra, o visuomenė?) mums duoda ir ką mes duodame jai...

 

Neringa





Komentarai

Palikite savo komentarą



(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesCaptcha CodeNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį


Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg