Švelnioji galia (angl. Soft power) – gebėjimas paveikti kitų elgesį ir įtikinti savo tikslų teisingumu ne prievartos formomis (tokiomis kaip karinės ar finansinės sankcijos), bet naudojant patrauklumo ir įtikinėjimo metodus. Terminą pirmą kartą 1990 m. monografijoje: „Bound to Lead: The Changing Nature of American power“ („Įpareigota vadovauti: besikeičianti Amerikos galios prigimtis“) pavartojo Harvardo universiteto profesorius Joseph S. Nye. Autorius išplėtė galios sąvoką, kuri ilgą laiką buvo suvokiama tik realistiniame „kietosios“ galios kontekste, kuomet šalys yra priverčiamos daryti tai, ko įprastai nedarytų, tuo tarpu „švelnioji“ galia sąlygoja kitas valstybes savanoriškai elgtis taip, kaip to pageidauja „švelniąja“ galia disponuojanti valstybė.
Taip parašyta lietuviškoje vikipedijoje. Kartu su Youtube šiandien ji toks pat informacijos ir įkvėpimo šaltinis, kaip prieš keletą dešimtmečių buvo Liuksemburgo radijas ar Amerikos balsas. Kodėl mes apie tai? Nes laidoje „Alchemija LXVIII. Švelniai“ kalbama apie kultūros ypatybę turėti minkštą poveikį visuomenei. X kartos žmonės pasakoja savo patirtį sovietmečiu ir dabartinį santykį su tada atrastais dalykais. Kodėl tai įdomu dabar? Nes kultūra - nebūtinai gigantiški monumentai.
Generation X klausė Rolling Stones, Elton John, Frank Zappa... ne, ne per nacionalinį transliuotoją, o per Radio Luxembourg. Turbūt esate girdėję, ką sąmoningiems lietuviams reiškė ši radijo stotis. O kas mes buvome šiai radijo stočiai? Iš savo perspektyvos tai pasakoja virš dvidešimt metų Liuksemburgo radijuje dirbęs Mike'as Knightas. Jis sako tai, kas mums gali būti visiškai neįtikėtina. Galbūt mes tai norėsime atmesti kaip kažką, kas nedera su mūsų pačių vidine tiesa?
Bet Radio Luxembourg - tik dar vienas įrodymas, kad kultūra - nebūtinai gigantiški monumentai. Kad kultūra dažnai susideda iš kasdienio dydžio dalykų, kuriuos pamačius ar išgirdus mums atsiveria pažinimo durys. Tai kultūra, kurios poveikio dažniausiai nepastebime, jos rezultatai nematomi, o palikti pėdsakai išryškėja tik atsitraukus.
Apie tai laidoje nepasakyta. Bet man rodos, kad kultūra yra švelnios visuomenės esmė.
Monika
Kiekvieną kartą peržiūrėjus šią Alchemiją, sakydavau sau, kad "parašysiu apie tai vėliau". Ir tik todėl, kad nesinori rašyti (kol kas) paskutinės apžvalgos.
Laidos pavadinimas "Švelniai" iš karto atsispindi ir pačioje pradžioje - viskas prasideda švelnia, jautria muzika. Iš tiesų, keista girdėti tokį pasakymą, kad Radio Luxembourg klausymasis sulyginamas su uždraustu vaisiu. Tuo labiau, kad šis uždraustas vaisius vargu ar kažkur giliai savo radijo laidose numanydavo klausytoją iš Rytų Europos. Tačiau Rytų Europa ir Lietuva jų klausė.
Alfredo Chmieliausko išgirstą bliuzo priedainį galima būtų konvertuoti į lietuvių tuometinę situaciją - "Say It Loud! I'm Lithuanian and Proud!"
Beveik visi pašnekovai išsako vieną mintį: tyliai save rodanti kultūra veikia labai stipriai. Galbūt ir šioji Alchemijos laida, kuri kaip vanduo pro baržas, šalia Baltojo tilto, prateka, sukirbins mūsų galvose porą smegenų vingių ir taip gims noras būti mažiau grubiems.
O kol kas...
This is the end, beautiful friend
This is the end, my only friend, the end (Doors)
Neringa
Alchemija LXVIII. Švelniai from alchemija on Vimeo.
Alchemija LXVIII. Švelniai from alchemija on Vimeo.