„Ateityje labai svarbios taps korporacijos. Žmonės nebesitapatins su miestu ar valstybe, jie save matys korporacijos dalimi. Pavyzdžiui „Nike“. Arba „Mitsubishi“. Ir istorija, kurią žmonėms reikės mokytis, bus korporacijos, kurioje jie dirba, istorija.“

Britų trupės „Forced Entertainment“ fantazija iš spektaklio „Tomorrow Parties“

 

Prancūzų komikas Gérard’as Depardieu parodė, kad jau šiandien tarp valstybės ir korporacijos nebe toks ir didelis skirtumas. Jei gali pakeisti kompaniją, kurioje dirbi, kodėl negali pasikeisti pilietybės, jei kita labiau ap(si)moka?

Dar visai neseniai savo valstybę atgavusiems lietuviams tokios pasaulinės tendencijos gali pasirodyti kraupios. Tai visiškai paneigia taip mūsų puoselėjamą patriotiškumą. Tai verčia suabejoti ir kitomis mūsų puoselėjamomis vertybėmis. 

Kol šalyje nekilo visuotinė panika, Alchemija griebia jautį už ragų ir panagrinėti valstybės temą prašo mūsų intelektualų. Filosofai Leonidas Donskis, Algis Mickūnas, sociologas Jonas Ruškus, istorikas Egidijus Aleksandravičius, netgi režisierius Oskaras Koršunovas ir politologas, seimo narys Egidijus Vareikis dalijasi savo įžvalgomis. 

Pasidalinkite ir jūs. Ką manote apie valstybę po Depardieu?

Monika

 

---

 

Tuo metu, kai pradėjo vystytis homogeniška visuomenė ir žmogus suprato, jog yra kurios nors valstybės pilietis, prasidėjo svarstymai: „O kuri valstybė mane labiau mylės/gerbs/išlaikys/palaikys?“

Oskaras Koršunovas  iškėlė mintį ar valstybė lygu tėvynei? Pastebėkite, kaip vėliau viskas išsirutuliojo. Dar vienas pavykęs „kabliukas“ laidoje tai, kad viename iš dviejų rodomų vaizdų kelis kartus pasirodė kaip G. Depardieu tarsi senai matytą draugą apsikabina Vladimirą Putiną. Taip parodydamas, kad štai, žiūrėkite, bet kuri valstybė mane priims kaip lauktą svečią. Ir ne vien G.Depardieu tuo naudojasi (būtent, naudojasi – žmogus netaps tos šalies piliečių, kurioje vyksta kariniai nesutarimai, kaip ir teigė politologas E.Vareikis). Net vienišos jaunos motinos mieliau išvykstą į tą šalį, kurioje „pinigų už vaiką“ moka daugiau.

Negalima teigti, kad lietuviai nemyli Lietuvos. Tokią meilę tarsi parodo vykstantys paradai valstybinių švenčių dienomis (jie taip pat šmėžuoja bene visoje laidoje). Tačiau ar tikrai eitynės parodo žmonių atsidavimą valstybei ar tiesiog pareiškia: „Valstybe, pasirūpink manimi.“

Laidos gale kaip visada nuskambėję žodžiai: „Nedinkit niekur“ įgauna visai kitokią prasmę nei esame įpratę. Šioje Alchemijoje kalbame ne tik apie valstybę, bet ir apie kiekvieną valstybės vaiką – kiekvieną iš mūsų.

Neringa

 

Komentarai

Draugai