„Knyga ar televizorius?“ – mėgo klausti lietuvių kalbos mokytoja vos mus išmokiusi suręsti rašinėlį. Abitūros egzaminuose į šį egzistencinį klausimą buvo įtrauktas kompiuteris. Šiandien ir knyga, ir kompiuteris gyvena taikiai e-knygos pavidalu. Ar literatūra pasikeitė?

Taip, sako mūsų rašytojai Donaldas Kajokas, Herkus Kunčius. Taip, tvirtina rusas Aleksandras Livergant ir marokietis Tahir Shah. Vis dėlto pasikeitimų priežastis – ne tik atsiradusios naujos medijos. Marius Ivaškevičius, Giedrė Kazlauskaitė šiandieną įvardija kaip posovietinį laikotarpį, išryškindami ne technologinius, o politinės situacijos nulemtus socialinius pokyčius.

Kad knygos šiais laikais reikalingos ne tik rašytojams liudija Darius Mockus. O kad skaityti galime ne tik popieriuje, matome iš „Kalifo rūmų“ ir „Innostrannaja literatura“ elektroninių versijų. Knygoms nebereikia didžiulių kambarių – humanitaro biblioteką galite rasti jo kišenėje! 

Vis dėlto literatūra pasikeitė. Kokia ji šiandien?

Monika 

---

 

Rašytojų yra mažiau negu skaitytojų. Ar iš tiesų? Tiesa ta, kad talentingų rašytojų tikrai mažiau. Tačiau ne apie juos ši laida. Veikiau apie talentingus skaitytojus. Medijų technikos sklaida, anot visų laidoje kalbintų rašytojų, pakeitė knygą. Pakeitė jos rašymą. Vadinasi, pakeitė ir skaitytoją. Greitmaistis, greitjudėjimas, greitkalbėjimas ir net greitskaitymas. Greit greit greit. Tarsi burtažodis, kuriuo aklai tikime ir manome, kad tas greit, mus nuves kažkur. 

Šį kartą atvedė į Vilniaus knygų mugę. Jau Pasivaikščiojimų laidoje su rašytoju Antanu Šileika buvo kalbama, ar galima išmokyti žmogų rašyti? O ar galima žmogų išmokyti skaityti? Ir skaityti tarp eilučių?

Tai koks. Tas skaitytojas. Dabar. Trumpi. Kapoti. Sakiniai. Kad kuo mažiau. Prasmės. Užslėptos. Jei net romanas. Toks. Kaip antraštė. Non-fiction. Vien faktai.  

Laidos gale nuskamba kaip ir palinkėjimas nuo Ryčio: „Leisk matyt, ko nieks nemato.“ Skaitykime neskubėdami. Ir pamatysime. 

Neringa

Komentarai

Draugai