Pasivaikščiojimai su Alina Orlova


 

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes... Šis pusvalandis pilnas tokio švento naivumo, kuris kačiukais paverčia net liūtus. Švelnumas - Pasivaikščiojimų su Alina Orlova charakteristika. Jokių pipirų, nors nepasakytum, kad būtų, pavyzdžiui, labai jau saldu.

Tiesiai į dešimtuką Orlovos palyginimas su Čiurlionu - juk ji ne tik kuria muziką, bet dar ir piešia. Vis dėlto man įdomiau, kas jai rašo tekstus. Gal šį klausimą pakiša Puškinas, pašnekovams  besibastant apie jo vardo muziejų Markučiuose.

Jei tikitės atsakymo, noriu priminti, kad Pasivaikščiojimai - ne Panorama, ir ne google.lt. Informacijos čia beveik nėra. Nebūtinai turi būti. Kaip ir priklauso žvaigždėms, Alina nelabai linkus atsiverti. Vis dėlto ji neturi glamūrinės kaukės, tad jos pasaulis po truputį skleidžiasi. Tik neverbališkai. Galite jausti net per ekraną.

Galiausiai Rytis, prikibęs prie Orlovos (ne)studijų, išgauna šį tą, ką galima rašyti auksinėmis raidėmis: „Jei [kažkas] žmogui įdomu, jis turėtų tuo ir domėtis. Nesvarbu, ar universitete, ar ne. Kažkokioje įstaigoje tai galėtų būti efektyviau, nes tuomet būni tarp kitų žmonių.“

O daugiau - na, ką gi dar? Pažiūrėkite.

 

Monika

 


 

Alina Orlova man visada atrodė tarsi būtų Mažojo Princo sesuo. Teisingai, ji – Mažoji Princesė. Tarsi nužengusi iš Mėnulio. Vadinasi, atsinešusi visai kitokį požiūrį. Pasivaikščiojimuose ji išlipa iš viešojo transporto autobuso. Genialumas slypi paprastume – savo kūrybą pristačiusi įvairiose šalyse, dalinusi interviu ne vien Lietuvos žurnalistams – ji nė neatrodo jog maudytųsi šlovės vandenyse. Gal todėl tiek Alinos mama, tiek Rytis ją sulygina su M.K. Čiurlioniu – abu kuklūs, paprasti ir genialūs.

Gyvenimo prasmė slypi pačiame gyvenimo procese. Žaidimo esmė – ne pergalėje, o žaidimo procese. Kūrybos esmė – ne rezultate, o kūrimo procese. Visko prasmė sueina į vieną – į procesą. Alina Orlova – proceso žmogus. Tarpinis variantas nuo pradžios iki pabaigos.

 Jodie Foster režisuotame filme „The Beaver“ (liet. „Bebras“) pagrindinė idėja buvo, jog  viskas nebus gerai, tačiau tą negerumą galima išgyventi su kitais žmonėmis.  Svarbu yra būti su kitais žmonėmis. Alina Pasivaikščiojimų pabaigoje ištaria priešingai: „Viskas bus gerai“.  Tačiau tiek Alinai Orlovai, tiek Jodie Foster idėjų prasmė slypi buvime su žmonėmis. Kad ir kaip sunku patikėti, bet atrodo, jog ima egzistuoti viena tiesa – procesas ir žmonės kartu procese.

Neringa

 





Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg