Pasivaikščiojimai su Vytautu V. Landsbergiu


 

„Man atrodo, kad jis – vienintelis žmogus Lietuvoje, kuris tiki, kad pasakos gali mus išgelbėti,“ – laidos pradžioje Rytis pristato Vytautą V. Landsbergį. Tai – ir visos laidos įžanga. Joje ypač daug mitų, poezijos ir paslapčių – to, ką šiuolaikinis, technika įtikėjęs žmogus gali vadinti „pasakomis“.

„Vaiko žvilgsnis neturi išankstinio žinojimo. Jis žiūri ir spėja. Sako: „Aha, šis medis – tai yra...“, ir pradeda kalbėti. Taip gimsta visos pasakos ir mitai. Tai – sąmonės rūšis, kuri leidžia atpažinti tik vaikams matomus dalykus,“ – pasakoja poetas, rašytojas, dramaturgas, dainininkas, kino ir teatro režisierius.

Pasivaikščioti jis pakvietė sau mieloje, reikšmingoje vietoje – sengirėje, natūraliai augančiame, nekirstame miške. Pašnekesys pinasi iš aplinkos detalių – prieigos prie upės, medžių, kalvos iškyšulio – ir vidinių patirčių, lėmusių žmogaus pasaulėžiūrą bei gyvenimo būdą. Čia įsiterpia dar viena jungtis tarp amžinai čia gyvenusios gamtos ir nūdienos žmogaus – mūsų protėvių ir kitų kultūrų nuotrupos.

Prisipažįstantis, kad jo autoritetais buvo tėvas, Čiurlionis, Mekas ir Mačiūnas, V. V. Landsbergis daug kalba ir apie kūrybą. „Menas yra žaidimas gatvėje, kavinėje, su draugais ant servetėlės rašant eilėraščius, SMS žinute nusiunčiant į galvą šovusią mintį...“ – taria, apibūdindamas Jono Meko įtakos esmę. Atkurtos Lietuvos Respublikos pirmojo vadovo, muzikos profesoriaus sūnus kalba apie menininką be jo didybės. Taigi, poetas, rašytojas, dramaturgas, dainininkas, kino ir teatro režisierius yra toks pat žmogus, kaip ir visi.

Matyt, tokia ir šios pirmosios Pasivaikščiojimų laidos paslaptis – būti su žmogumi tokiu, koks jis yra. Būti ir kalbėtis.





Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg