Kada paskutinį kartą buvote teatre? Prieš jūsų akis – besiūbuojantis traukinys, kuris įtraukia. Pamirštate rūpesčius. Trumpa Ryčio įžanga – vienintelis ryšys su šia diena. Ir vėl – Kauno valstybinis dramos teatras, Ilgoji salė, kur legendinis režisierius Jonas Jurašas stato „Antigonę Sibire“.

Pjesės pagrindas – Jeano Anouilh’o „Antigonė“, kurią Aušra Marija Sluckaitė gretina su pokario Lietuvos situacija, o visą kūrinį apjungia ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvių įspūdžiai. Spektaklį kuriantis Jonas Jurašas apie tautos atmintį kalbėjo dar sovietiniais laikais, kurdamas „Barborą Radvilaitę“ bei ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, kai ryšio su praeitimi buvo ieškoma spektaklyje „Smėlio klavyrai“.

Televizijos ekrane retai matomi spektaklio autoriai pristato scenos kūrinio idėją, išskiria svarbiausias vertybes, pasakoja apie kūrybinę filosofiją. Jų žodžius iliustruoja spektaklio repeticijų akimirkos – tikra dovana Jurašo gerbėjams ir smalsiems teatro mylėtojams, kuriems galimybė praskleisti teatro užkulisius pasitaiko ypač retai. Apie kurybinį darbą su režisieriumi bei jo keliamas užduotis kalba ir aktoriai Eglė Mikulionytė, Liubomiras Laucevičius, Egidijus Stancikas bei kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kūręs muziką dar sovietmečiu statytiems nepatogaus teatro kūrėjo spektakliams.

„Rizika aukščiausiame laipsnyje. Reikia absoliutaus visų dalyvių tikėjimo, vardan ko mes tai darome. Vaidybos čia neužtenka. Reikia suvokti, kad mes metame iššūkį žmonėms, kurie čia sėdės,“ – sako Jurašas. Laidoje jaučiamas scenos kūrinio bendraautorių nuoširdumas neleidžia abejoti, kad spektaklio dalyviai žino, koks jų kūrybos tikslas. Atrodo, kad jie, kaip ir tie „Misijos Sibiras“ dalyviai tiki, jog reikia išsaugoti tautos atmintį ir apie nepalaidotus brolius kalbėti naujajai, laisvosios Lietuvos kartai.

Draugai