Mėlynomis raidėmis baltame fone užrašyti vardai: Kristina Inčiūraitė, Laura Garbštienė, Žilvinas Kempinas, Aurelija Maknytė, Juozas Laivys... Tai žmonės, patekę į 2000-2010 metų Lietuvos dailės istoriją. Laidoje – Šiuolaikinio meno centro (arba ŠMC) paroda, skirta pirmajam XXI amžiaus Lietuvos dailės dešimtmečiui.

Parodos sudarymo principus pristato patys jos sudarytojai. ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas: „Šio dešimtmečio apžvalgoje kalbama ne apie svarbiausius, įdomiausius kūrinius, bet apie tai, kas geriausiai charakterizuoja tą laikotarpį. Taip buvo prieita prie tokių raktinių žodžių kaip apropriacija, bendradarbiavimas, dokumentalumas, institucinė kritika, fikcijos.“

Šie raktiniai žodžiai tapo penkiomis ekspozicijos dalimis, už kurias atsakingi vis kiti meno institucijos darbuotojai. Laidoje jie padeda pažinti ne tik parodą ar patį ŠMC, bet ir principus, nusakančius, kaip šiandien menas atsiduria parodų salėse. Kuratoriai kalba apie šiuolaikinę lietuvių dailę ir jos aplinką. Virginija Januškevičiūtė pristato apropriaciją, kitaip tariant – pasisavinimą, Valentinas Klimašauskas – bendradarbiavimą, Ūla Tornau – fikcijas, Renata Dubinskaitė ir Linara Dovidaitytė – dokumentalumą, Julija Fomina – institucinę kritiką.

Kadruose besikeičiantys televizoriai, video įrašai, instaliacijos, fotografijos, tapybos darbai – jie taip pat pasakoja apie tai, ką buvo galima matyti dešimtmečio apžvalgoje. O kur dar ŠMC lankytojų reakcijos! Alchemijos TV ekranas nagrinėja vieną temą, tačiau šį kartą jame labai daug dinamikos, spalvų ir estetikos. Šiuolaikiška. Visai kaip pačiame ŠMC?

Draugai