„Kauno kino festivalis didžiausią dėmesį skiria patiems filmams. Mums rūpi kokybiški filmai, o programos prasme mes ieškome filmų, kurie pateiktų socialinį modernios visuomenės komentarą,“ – laidoje kalba festivalio programos sudarytojas Tomas Tengmarkas. Taigi, svarbiausia – filmai, filmai, ir dar kartą filmai. Nors ir nutylėdami festivalio šūkį, Alchemijos TV kūrėjai atkreipia dėmesį į kitokį kiną. Koks tas kitoks?

Kinematografijos meno žinovas Gediminas Jankauskas skelbia autorinio kino triumfą. Kiek vėliau, šypsodamasis, Rytis patikslina: autorinis – tai prodiuserių nesugadintas! Ir štai – ekrane visa eilė režisierių, kuriančių savo svajonių filmus: Šarūnas Bartas su „Eurazijos aborigenu“, Emmanuelis Laurent’as su „Dviese ant bangos“, Saara Cantell su „Širdies dūžiais“, Agustí Vila su „Tinkleliu nuo uodų“ bei Béla Tarras su „Šėtono tango“. Būkite budrūs: pastarojo atvykimas į „Romuvos“ kino teatrą – truputį paslėptas kairiajame ekrano kampe.

Laidoje atsispindi dinamiška programa, šiuolaikiniai filmai ir kino istorija. Čia lieka vietos ir kitoms temoms – analogiškiems renginiams pasaulyje, idealiems kino festivaliams bei vis silpstančiai kritikai. Kultūros teoretikas, kino kritikas, profesorius Kirillas Razlogovas išskiria Kauno kino festivalį kaip mažą, simpatišką tarptautinį renginį bei nurodo, atrodytų, aiškią augimo galimybę.

Tebūnie. Gal būt dar vienas stiprus kino festivalis padėtų augti Lietuvos kino kultūrai?

Draugai