Tamsios, tuščios, šaltos, gigantiškos erdvės. Tarsi rūsiai, neprieinami ne tik kultūrai, bet ir žmogui. Operos fantazijos „XYZ“ plakatas. Giedanti moteris-vaiduoklis balta suknele. Jos balsas užpildo milžinišką tuštumą.

Dar vienas režisierės Dalios Ibelhauptaitės ir jos bohemiečių „chebros“ eksperimentas. Opera, kuri Lietuvoje vis dar suprantama kaip elitinis, aukštasis menas, perkeliama į apleistas buvusios gamyklos erdves – į „Loftą“. Vietoj orkestro duobės – šalia scenos įsikūręs elektroninės muzikos didžėjų baras. Atrodo, šiuolaikiška. O juk savo laiku ir Džiuzepė Verdis buvo modernus, atliepė progresyviausias to meto idėjas ir žmonių širdis pasiekė ne todėl, kad buvo „aukštos klasės“, o dėl to, kad jo kalba buvo suprantama kiekvienam. „XYZ“ – tai bandymas reabilituoti operą?

Kam reikalinga, ir ko reikalauja tokia reabilitacija? Su kokiais iššūkiais teko susidurti populiariausių operos kūrinių atlikėjams? Kodėl tokie muzikos transformacijos procesai Lietuvoje vyksta dabar? Gausybė klausimų, į kuriuos padeda atsakyti eksperimento kūrybinė grupė: režisierė, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio scenose pasirodantys operos solistai Rafailas Karpis, Jeronimas Milius, Asmik Grigorian, Andrius Rubežius, Joana Gedmintaitė, Jovita Vaškevičiūtė bei elektroninės muzikos kūrėjai Linas Strockis ir Mario Basanovas.

Greta Ryčio traukiamų atsakymų – operos fantazijos fragmentai. Tai – daugeliui pažįstamos arijos ir duetai. Jų skambesys ir vaizdas – kiek neįprastas klasikos mylėtojams, o ar artimas jis Tau, jaunasis žiūrove? Įvykis didelis, kūrėjai užfiksuoti. Laida tikina – eksperimentas pavyko. 

Draugai