- Kuo tu norėtum būti užaugęs?
- Norėčiau būti kosmonautasvadybininkas.

Kai 1997 metais Lietuvos mokyklose buvo įvesta profiliavimo sistema, svajojančių tapti kosmonautais buvo mažai. Besikeičiančioje, po truputį vakariškėjančioje Lietuvoje mamos ir tėtės, tetos ir dėdės, močiutės ir seneliai savo jauniesiems linkėjo perspektyvių specialybių – geriausia teisininko arba vadybininko. Visi galvojo apie uždarbio perspektyvas, jaunieji svajojo įsidarbinti tarptautinėse kompanijose, nes po sovietinio neturėjimo ir negalėjimo epochos pinigai reiškė laisvę ir galimybes. Laisvę gyventi kaip nori, laisvę keliauti. T.y. laisvę į naują butą ir mašiną. 

Daugelis jaunų žmonių, tapę specialistais, su šiomis „laisvėmis“ įgijo ir pareigas pirmadieniais – penktadieniais nuo 8 iki 17 valandos dirbti darbą, kurio prasmės jie nelabai mato ir supranta; dirbti viršvalandžius, nes nuolat tenka gesinti gaisrus ir staiga nežinia iš kur išlindusius reikalus, kuriuos šefas reikalauja padaryti vakar; teisę į 1 mėnesio atostogas per metus, kurias dažniausiai reikia išnaudoti 2 kartus po 2 savaites privaloma tvarka. Ir jokių galimybių ką nors pakeisti, nes keliose kitose tų pačių specialistų poreikį turinčiose kompanijose sąlygos lygiai tokios pačios. Įdomu, ar kas nors suskaičiavo statistiką – kiek 1997-ųjų šešiolikmečių sugebėjo sėkmingai pasirinkti savo kryptį? O kiek nesėkmingai? 

Ši „Alchemija“ pristato laisvųjų menų arba artes liberales švietimo modelį, kuris nerengia siaurų vienos srities specialistų. Modelis, kaip ironiškai sako Rytis, yra toks naujoviškas, kad žinomas nuo antikos laikų. Jo principas, pasak daugelio kalbėjusiųjų, leidžia išugdyti laisvą žmogų, kad jis galėtų dalyvauti pilietiniame gyvenime. Lietuvoje Harvardo universiteto pavyzdžiu jis buvo įdiegtas atkurtame Vytauto Didžiojo universitete ir, nors šiek tiek pasidavęs, adaptuotas prie dominuojančios artes machanicae sistemos, čia yra taikomas iki šiol. 

Apie laisvuosius menus kalba Romas Sakadolskis, Mykolas Drunga, Leonidas Donskis – jie visi yra VDU dėstytojai. Kaip ir praėjusioje laidoje čia galime išgirsti ir Darių Kuolį, einantį VU filologijos fakulteto dekano pareigas, taip pat yra keletas naujų veidų - Darius Udrys, Europos humanitarinio universiteto prorektorius bei kiti VDU žmonės. Laida iš tiesų vienašališka, nes visi kalbėjusieji palaiko artes liberales sistemą. Tačiau toks vienašališkumas kyla iš laidos tikslo  p r i s t a t y t i pačią sistemą, kuri labiau žinoma tik šioje sistemoje dirbančiųjų – studentų ir dėstytojų rate. 

Monika

Ar yra mokomasi dėl pinigų ar dėl išminties?  O gal dėl abiejų? Arba vienas ateina kaip kito papildinys? Tačiau, būkime sąžiningi ir nuoširdžiai sau atsakykime, kodėl mes mokėmės, kodėl mokomės ir kodėl (svarbiausia) planuojame mokytis toliau? Ši Alchemijos laida „Laisvieji menai“ padės reikiamam atsakymui nugulti į lentynas.

1970 m. Paul Freire knygoje ,,Engiamųjų pedagogika“ (Pedagogy of the Oppressed, 1970) išreiškė tokias mintis, kad tik išsilavinęs žmogus yra laisvas. Būtent per savo išsilavinimą – gebėjimą kritiškai mąstyti – žmogus pradeda suvokti pasaulį kaip kintančią tikrovę. Ir šis išsilavinęs asmuo tampa nebe objektu, o subjektu – tampa tuo, kuris šiame pasaulyje ima veikti. Artes liberales sukuria šį išsilavinusio žmogaus kritinį mąstymą – būtent taip teigia ir Jay D. Mininger.

Taigi, šis išsilavinęs ir kritiškai mąstantis žmogus, anot artes liberales principų, kurie yra kartais taikomi universitetuose, turi išmanyti bene viską. Tačiau praktikoje – kur jūs matėte poetą, kuris išmanytų Paulio draudimo principą arba be klaidų užrašytų Reinoldso skaičiaus išraišką. Tačiau nereikia šokti aukščiau bambos (nors visgi galima pabandyti). Būtų itin smagu, jeigu ne meno srities specialistai, žiūrintys šią Alchemijos laidą, žinotų, kieno eskizai šmėsčioja kadruose.

Postmodernizmas ne tik stipriai įsišaknijo menuose, tačiau ir žmonių darbuose, gyvenimuose. Kuo visko daugiau, kuo daugiau visokių „trans-; tarp-; daugia-" – tuo geriau. Viskas pinasi, mezgasi, tačiau vis tiek išlieka tokių, kurie sako, kad nėra naudinga žinoti kažką apie viską, o naudingiau žinoti viską apie kažką. Tačiau, kaip sako Romas Sakadolskis „Velniop su ta tvarka!“.

Taigi, pasikartoju su klausimu: Ar yra mokomasi dėl pinigų ar dėl išminties?  Gal atsakymas dabartiniams abiturientams padės suvokti, kur ir, svarbiausia, ką jie nori studijuoti.

Neringa

Draugai