Alchemija LXXII. Kalba ir tauta


Ketvirtoji ciklo „Švietimo amžius“ laida – apie kalbą. Ji svarbi, nes yra susijusi su mūsų tapatybe, mąstymu ir vertybėmis. Pradėkim nuo laidos pabaigos, nes tik taip už uodegos pagausime paplitusį požiūrį. „Kalbos vartojimas – taip, kaip apranga. Ir jūs nevalytais batais, nesiprausęs ir susivėlęs neinate į operos ir baleto teatrą. <...> Taip ir kalba: jei jūs kalbate viešai, jūs turite sušukuoti ir nuvalyti savo kalbą,“ – sako Daiva Vaišnienė.

Lietuviai mėgsta švarą, tad greičiausiai ir savo kalbą mielai nuvalytų. Tik kažkodėl nemokame jos šukuoti, prižiūrėti. Biurokratai nusprendė šią problemą išspręsti paprastai – priėmė Valstybinės kalbos įstatymą. Kaip taikliai šią situaciją komentuoja Irena Smetonienė: galvojame, kad dabar mūsų kalba rūpinasi valstybė, o patiems gi nieko daryti nereikia. Tarsi kažkoks raidžių rinkinys galėtų garantuoti, kad nuo šiol esame raštingi.

Italų – lietuvių kalbų žodyną išleidęs Stefano Lanza gražiai iliustruoja, kaip iš įstatymų bei kalbininkų nutarimų sunku suprasti lietuvių kalbos sistemą. Kodėl vienus žodžius staiga leidžiama vartoti, o kitus – pradedama drausti? Kaip žodis gali tapti tarptautiniu arba prarasti šį statusą? Lingvistui ši sistema nesuprantama taip pat, kaip eiliniam lietuviui. Tad nenuostabu, kad paprasti žmonės kalbos sistemą ignoruoja ir net nebando gilintis į kalbos subtilybes.

Vieną po kitos pristatydami kalbos ir kalbos lavinimo problemas, visi laidos dalyviai kaip susitarę tvirtina, kad viešai vartojamos bendrinės lietuvių kalbos reikia mokytis. Šį procesą Daiva Aliūkaitė lygina su mokymusi groti pianinu, ir čia galime prisiminti „Piano piece #13“... Prisimenu, kad mokykloje muzikos „moko“ tik gabiuosius, tad šioje laidoje kaip niekad kyla klausimas – o kaip gi žmogus mokosi? Būtų įdomu, jei „Švietimo amžiaus“ cikle bent pusvalandis būtų skirtas pristatyti, ką apie tai žino specialistai.

Monika





Komentarai

Posted by Šarūnas on
Skundžiasi, blogai atsiliepia apie tą švietimą. O kada bus pasiūlymai ką daryti? Lengva peikti. O tai ką jie siūlo daryti? Ar bus atskira laida apie tai?
Posted by Lukas on
Italas ikale vini. Pats vienas pasake daugiau sitoje laidoje negu visi kiti.
Posted by Julius on
Sveiki. Man buvo kalama i galva kad esu berastis. Tebunie taip. Bet lietuviu kalba yra archajiska visomis prasmemimis. Ir visi istatymai varzantys jei evoliucionuoti yra prazutingi. Kalba turi kvepuoti. Nes pasaulis vystosi ir atsiranda daug nauju irankiu, kuriu lietuviu kalboje nera kaip ivardinti. Panagrinekit technines kalbas, jose apstu slavisku , anglisku zodziu. O ka kalbeti apie kalbos paprastuma. Beros paprastume slypi genialumas? Juk verta stengtis kuo paprasciau issireiksti, susikalbeti, taip kalba ir tamap populiaresne, su ja susipazystama labiau. O ne koncervuojant, taip ir numarinsim ja visai. P.S. reportazas labai jau vienasaliskas, Italas vienas kuris pastebejo kalba, o ne legenda apie MUSU kalba. Galime sakyti kad mes NESAM tie zmones kurie sukure sia kalba, mes ja pasirinkom, t.y. J. Basanaviciu A.Smetona ja padare pagrindine. Ir ant to sukure Lietuvos respublika. Sei tautai reikia ieskoti naujo valstybingumo! Zinant kad ji jau turi savo kalba.
Palikite savo komentarą



(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesCaptcha CodeNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį


Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg