Devintoji ciklo „Švietimo amžius“ laida yra apie kritinę mintį aukščiausioje švietimo pakopoje – universitetuose. Juk žmogus, remiantis Romu Sakadolskiu, gali būti auginamas kaip avis – kad gerai funkcionuotų kaip ūkio subjektas jis mokomas paklusti; arba lavinamas kaip „truputį neklaužada“, kuris mąstytų nepriklausomai. Kaip manote, kuris variantas dominuoja šiandienos Lietuvoje? Pasaulyje?

Alfredas Chmieliauskas kalba apie pasikeitusią situaciją ir pakitusį visuomenės mąstymą per Vilniaus universiteto pavyzdį. „Jis atsirado iš kelių studentų ir kelių knygų, grandinėmis prirakintų prie sienos. Tais laikais buvimas universiteto bendruomenės nariu reiškė didelį išskirtinumą visuomenėje. Tai reiškė tikėjimą, kad universiteto bendruomenę sudaro tokie žmonės, kurie įgyja vos ne fizinių galių keisti pasaulį. Dabar tai perėjo į moralinį imperatyvą, kad reikia ten būti, reikia mokytis. Ne dėl kažko konkrečiai, bet apskritai, kad mokytis yra geriau, nei nesimokyti. Tame tarpe ir universitete. Dažnai dingsta konkretus tikslas ir sistemos, ir individo požiūriu, kodėl iš tikrųjų reikia mokytis, studijuoti, ir ką apskritai akademija reiškia žmogaus gyvenime?..“ Taigi, užuot ieškoję savo atsakymų į klausimą „kodėl“, žmonės masiškai, lyg kokios reklamos aukos, tampa universitetų klientais. Ir universitetams tai naudinga.

„Alchemijoje LXXVII. Laisvė“ Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Kardelis, Gintautas Mažeikis, Edgūnas Račius, Romas Sakadolskis ir kiti šviesūs žmonės kritikuoja dabartinę sistemą – universitetų priklausomybę ir atskaitomybę, studijavimo metodus, sovietinį paveldą, šiuolaikinę kultūrą... Iš kalbančiųjų nuomonių peršasi išvada, kad Lietuvoje švietimo sistema siekia ugdyti paklusniuosius, nors universitetai turėtų lavinti žmonių suvokimą ir laisvą mąstymą. „Raidiškumas (t. y. elgesys pagal raidę, formalumų laikymasis – M. past.) paslepia labai daug dalykų, kurie yra aukštojo mokslo esmė“. Iš pašnekovų nuomonių galima susigaudyti tvirtų argumentų prieš šiandieninę sistemą, bet galima rasti ir už.

Monika

Draugai