Paskutinė, dešimtoji švietimui skirto ciklo laida gerokai švelnesnė ir pozityvesnė nei kelios ankstesnės. Ji nukreipta ne į sistemos kritiką, bet į galimybes jai pagerinti. Juk, kaip sako Arūnas Gelūnas, prieš Kultūros ministro pareigas dirbęs Vilniaus dailės akademijos vadovybėje, „Lietuvoje gerą išsilavinimą įgyti galima“. Čia norėčiau paklausti: kiek žmonių turi tokią galimybę? Ar kartais tai nebus tie, kurie mokosi geriausiose didmiesčių mokyklose? Ką daryti gyvenantiems Pabradėje, Raseiniuose ar Naujojoje Akmenėje? Vargu, ar pulsite ginčytis, kad jų galimybės gauti gerą išsilavinimą yra gerokai sunkesnės. Štai kodėl turime „Švietimo amžių“.
Pirmojoje laidos dalyje pristatoma UNESCO Globalaus švietimo iniciatyva ir idėjos pagerinti švietimą visame pasaulyje. Arūno Gelūno pristatymą galiu papildyti iliustracija iš prancūzų teatro režisierės Ariane Mnouchkine projekto vienoje Tolimosios Azijos šalių, kur ji kūrė spektaklį su vietiniais aktoriais. Kai reikėjo išmokti tekstą, pasirodė, kad dalis aktorių (dauguma jų 25-35 metų amžiaus) gali atpažinti raides, bet nesugeba suprasti, kas yra parašyta. Kita, truputį didesnė dalis, visiškai nepažįsta savo kalbos rašto. Taigi, greta spektaklio repeticijų aktoriai turėjo mokytis skaityti. Kai vienas jų režisierei pasakė, kad jam nesiseka ir jis nesimokys, nes tai beviltiška, Mnouchkine atsakė: „Mes nekalbame apie tai, ar tu gali išmokti, ar ne. Tu privalai išmokti, nes nemokėdamas esi silpnas ir tavim visi gali naudotis“. Panašiai į švietimą žvelgia ir UNESCO. Taip pat jie mano, kad švietimas padeda užtikrinti taiką. Plačiau apie tai – UNESCO tarptautinio švietimo biuro atstovė Mmantsetsa Marope.
Antroje laidos dalyje pristatoma mokytojų ruošimo programa „Renkuosi mokyti“, kalba šio projekto organizatoriai bei jame dalyvaujantys mokytojai. Apie programą iš jų lūpų išgirsite patys.
O aš norėjau užbert šiek tiek druskos ant ankstesnėse laidose atvertos švietimo sistemos žaizdos. Kai mokyklos vadovas pasako „Sunkiai suvokiu kokią švietimo sistemą mes turime“, tai stebina. Ne, tik nepagalvokite, kad tai jo bėda - iš vėlesnių jo iliustracijų atrodo, kad šis žmogus teiginius ne iš piršto laužia ir šį tą apie švietimą išmano. Stebina tai, kad Lietuvoje švietimo sistema apskritai nesuvokiama. Gal tai reiškia, kad išvis jos nėra?
Kad ir kaip bebūtų, nedinkit niekur.
Monika
Šias visas dešimt laidų Alchemija kalbėjo apie aspektą, itin svarbų ir neatsiejamą nuo kiekvieno mūsų. Apie švietimą, jo svarbą, naudą, netgi ydas ir klaidas. Švietimas turėtų būti tarsi raktas, kuris atveria įvairias duris, langus ir net nuneša stogą. Apie tokį stiprų ir galingą dalyką kalbėti nėra lengva, juolab, kad visa tai yra bandoma sudėti į vieningą sistemą - švietimo sistemą - taigi dešimt laidų, sakyčiau, tik švietimo šešėlio pagavimas.
Stiprus ir teisingas švietimas (apie neteisingą švietimą galėjote sužinoti praeitose Alchemijos laidose) pakloja ilgaamžius pamatus šalies kultūrai. Švietimas yra jėga ir net galia, kuria naudotis gali visi, tam, kad patys nebūtų išnaudojami. Intelektas neleidžia tapti tuo, kuris kam nors tarnauja vergovės ryšiais. Ir kaimynas (tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme) tampa lygiu. Ne aukštesniu, ir jokiu būdu ne žemesniu. O tokiu, kuriam taip pat rūpi Tavo gerbūvis. Kaip ir Tau rūpi jo.
Laidos metu iškelta puiki mintis - kaip mūsų švietimo sistema veiks ir paveiks tuos asmenis, kurie yra pasklidę po pasaulį. Kaip švietimo sistema palies lietuvį, gyvenantį Australijoje? Ar kada apie tai pagalvojote? Prisipažinsiu, aš - ne. Bet pagalvosiu.
Pabaigai, kaip sakė Arūnas Gelūnas, lietuvių švietimo sistema "visai gerai atrodo". O pabaigos pabaigai, galbūt pagavote patys šią mintį - tobuliausia sistema yra tokia, kurios net nesijaučia.