„Tapyba niekur neišėjo“ – sako Kęstutis Lupeikis, dvidešimtmetį pažyminčios dailininkų grupės „Angis“ narys. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų centre „Titanikas“ atidaryta retrospektyvinė grupės paroda – puiki proga pakalbėti apie šią vaizduojamosios dailės sritį.

„Angies“ ištakos – tuometinis Stepo Žuko technikumas Kaune, kur mokėsi ar dėstė visi grupės nariai. Prieš dvidešimtmetį grupę suvienijo noras pasipriešinti Lietuvos dailininkų sąjungos neveiklumui, o šiandien jie kritikuoja (per)intensyviai veikiančių meno institucijų darbą. Štai šviežiai iškeptas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Gasiūnas demonstruoja ryškią Šiuolaikinio meno centro striukę.

Įvertindamas menininkų pasiekimus, Rytis pranašauja, kad dar po poros dešimtmečių visus šiuos žmones vadinsime Lietuvos dailės klasikais, ir juos fiksuoja. Laida tampa dokumentu, kur kuriamas kiekvieno menininko – Antano Obcarsko, Ričardo Nemeikšio, Vytauto Dubausko, Eimučio Markūno, Kęstučio Lupeikio, Henriko Čerapo, Alfonso Vilpišausko, Jono Gasiūno – gyvas portretas. Greta ateities kartoms išsaugomų veidų, balsų, minčių – jų darbai, kurie užbaigia šį kinematografinį paveikslą.

Grupėje ryškią vietą užėmė ir jau iškeliavę angiečiai. Kolegos vis dar eksponuoja jų darbus, o laidoje jie prisimenami paviešinant netikėtai atrastą Rimvydo Jankausko-Kampo palikimą viename Kauno bute. Galima tik pasidžiaugti, kad šiais laikais yra žmonių, ne tik sekančių, bet ir saugančių pėdsakus tų, kurie nebegali jų daugiau palikti.

O tie, kurie dar gali – tapo, organizuoja „neplakatinės koncepcijos“ grupės parodas ir leidžia katalogus. „Tapyba niekur neišėjo“ – sako Kęstutis Lupeikis. Žiūrėkit – į ekraną šoka ryškios spalvos ir ekspresyvūs potėpiai.

Komentuoti

Draugai