Kalbėti apie meną yra be galo sunku. Prieiti prie vienos išvados, kas yra menas, koks yra geras menas ir kaip kurti meną – neįmanoma. Kalbėti apie tapybą, paveikslus visada buvo be galo įdomu. Todėl ši Alchemija – kaip nuostabus desertas tiems, kurie savo gyvenimą dažo teptuko potėpiais. Ir sūrus grūdas tiems, kurie nori perskaityti, ką visgi norėjo pasakyti tapytojas vienu ar kitu paveikslu. Viskas tėra interpretacijos – nėra neteisingų ir tuo labiau teisingų nuomonių. Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių.

Tačiau paveikslas, kuris slepia savyje kažkokią tai paslaptį – vertas vadintis šedevru. Ar bent jau – meno kūriniu. Jeigu paveikslas, kiekvieną sykį atsiveria vis tokia pat maniera ir išsako vis tą patį, vadinasi, tai tik gražiai nuspalvinta drobė, o ne meno vertybė. Paveikslas turi žavėti, gąsdinti, kelti klausimus-diskusijas. Su paveikslu reikia kalbėti, nes per jį – kalbėjo arba kalba mums tapytojas.

Ši Alchemija suteikia mums puikią progą pasiganyti po dvi galerijas – vienoje matysime Jono Rimšos tapybos kūrinius, kitoje Marijos Teresės Rožanskaitės. Skirtingi menininkai, skirtingos gyvenimo vietovės, tačiau itin stipriai susieti. Kaip? Pamatysite šioje Alchemijoje.

Neringa

 

---

 

Pusvalandis vienas, dailininkai – du. Kaip ir vienas išeities taškas – lietuviškoji ekspresionizmo mokykla, bei dvi epochos ar dvi geografinės platumos, nulėmusios, kad abu taip savitai išsiskleidė.

Pirmoji laidos dalis skirta Jonui Rimšai, Antano Gudaičio ir kitų Justino Vienožinskio studijos mokinių amžininkui. Nieko nuostabaus, jei dar nesate apie jį girdėję – šis Rimša plačiau žinomas Bolivijoje, nei Lietuvoje. Net ekrane gyva jo tapyba: ryškios spalvos, raiškūs potėpiai, tamsūs kontūrai. Ir svarbiausia – judesys, dinamiškų pozų kūnuose bei išraiškinguose veiduose.

Marijai Teresei Rožanskaitei skirta antroji laidos pusė. Sako, jos darbai panašūs į estų menininkų kūrybą. Arba į amerikiečių avangardistų tapybą (Laima Kreivytė mini Robertą Rauschenbergą). Jos hiperrealistinė maniera verčia pamiršti plokštumą, iš jos veržiasi į parodos erdvę. Parodos erdvę, kuri suformuota specialiai. Greta paprasto, aiškaus, bet intriguojančio dailės istorikių pristatymo laidoje laukia gan retas ekskursas į ekspozicijos architektūrą.

Pusvalandis vienas, dailininkai – du.

Monika

Komentarai

Draugai