Šiuolaikiniame pasaulyje, perpildytame milžiniškų informacijos srautų, niekas nenori likti kvailio vietoje. Stengdamiesi būti gudrūs, siekiame atrasti tai, ko nežino kiti. Bijodami nematomo blogio, vis ieškome, kurgi jis galėtų slėptis. Pati ta dirva vešėti sąmokslo teorijoms!
Tad štai. Rytis, apsiginklavęs google’u, kamera ir telefonu – televizijoje madingu stiliumi – keliauja išsiaiškinti miglotos vieno bulgarų menininko istorijos. Pateikia priešistorę ir keistus sutapimus: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje vykusioje parodoje eksponuoti Dogu Bankovo darbai nebuvo pasirašyti, apie juos pasakojo greta pateikti kažkokios virėjos tekstai, o iškart po alchemikų apsilankymo toje parodoje, kūriniai buvo tyliai nukabinti!
Drąsiai imdamasis atsakomybės, Rytis žengia visko išsiaiškinti. Kreipiasi ne tik į privačius, bet ir į oficialius asmenis: į M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus pavaduotoją, bulgarų meno istorikę ir Bulgarijos Respublikos ambasadorių Lietuvoje. Viskas kraupiai rimta.
Atrasdamas vis daugiau ir daugiau gijų, Rytis vis negali priartėti prie to, ko ieškojo. O žiūrint laidą galima pradėti kramtyti nagus – kuo toliau, tuo įdomiau. Apsukę didžiulius ratus kažkur pasamonėje, į suvokimo paviršių iškyla prie žvakės pasakyti filosofo Tomo Kavaliausko žodžiai: „Turi būti kodai, kuriuos mes turime atrasti, o ne kažkas turi mums juos pateikti“.
Menas apima viską. Tad gal šioje istorijoje klausimas „buvo ar nebuvo?“ – tik pakitusi egzistencijos prasmės ieškojimo forma?