Pasivaikščiojimai su Algiu Mickūnu


 

Šis Pasivaikščiojimas tarsi sklandantis kosmose – žmonės aplinkui kažkur eina, baltas sniegas po truputį tampa purvinas ir tirpsta, o du kalbantieji apima kuo įvairiausias temas: nuo visatos amžiaus iki kas yra laimė. Algis Mickūnas sako, kad Sokratas yra mėgiamiausias filosofas. Man iki šiol Sokratas išnyra mintyse su nuodų taure rankoje. Ir iš tiesų – vėliau eina kalba apie tai, kas bus, kai mūsų nebus. Rytis prisipažįsta, kad bijo mirties. Algis šypsosi ir kuo ramiausiai atskleidžia, kas po jos bus.

Iš tiesų, kaip ir teigė filosofas Algis Mickūnas – pasaulis yra margas. Jis pats puikiausias to įrodymas. Žmogus, kuris domisi viskuo, kurio atsakymai į klausimus privers suklusti ir apmąstyti, ką jis norėjo tuo pasakyti. Nors save ir vadinantis kaimo mužikėliu, tačiau elegancijos ir gerų manierų jam pavydėti galėtų ir kai kurie intelektualai.

Tokių keistų Pasivaikščiojimų ne kas dieną pamatysim. Tokių keistų ir įdomių asmenybių kaip filosofas Algis Mickūnas – tuo labiau. Ir dar – ar pastebėjot, kad jis visąlaik šypsos? Paklausyme, kodėl.

Neringa

 



Algis Mickūnas gimė metais vėliau, nei mano močiutė. Noriu pasakyti, kad jie abu labai panašaus amžiaus.

Keista: nors jis kilęs iš Pasvalio, o ji – iš Tauragės rajono; nors jis karo metais mokėsi pas emigravusius lietuvių intelektualus, o ji paskutinę klasę baigė sovietinėje vakarinėje mokykloje; nors jis – filosofas, o ji – medicinos sesuo; nors jis daugiau nei puššimtį metų gyveno/a Kanadoje, o ji – šiapus geležinės uždangos, kažkas tarp jų akivaizdžiai yra bendro.

Pastebėjau, jie abu labai panašiai parenka ir taria žodžius. Paklausykite, kaip skamba Mickūno tariami „neturtingi“, „a(r) tai tiesa?“, „mes dainuojam bitutę“. Mano močiutė šneka būtent šitaip. Nors tiesa, apie bitutes ji nieko nesako. Ji jas išdainuoja.

Dar supratau, kad jie abu baisiai smalsūs. Domisi absoliučiai viskuo. Kartais vaikai atrodo ne tokie žingeidūs, kaip jie. Cituoju Mickūną: „Nesidomėti būtų griekas, nuodėmė. Viskuo turi domėtis. Juk pasaulis yra labai margas...“. Dėl ko jis mums tai siūlo tampa aišku, kai vėliau laidoje paskelbia, kad moralės nėra.

Galiausiai sugalvojau, kad Mickūnas panašus į senovės išminčių, kaimo filosofą (sakau tai ne menkindama, o vertindama jo paprastumą). Todėl man patiko jam užduoti klasikiniai filosofiniai klausimai apie laimę, mirtį, tą pačią filosofiją. Išgirdau visiškai netikėtus atsakymus. Įdomu, kaip į juos sureaguotų mano močiutė?

Monika





Komentarai

Palikite savo komentarą



(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesCaptcha CodeNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį


Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg