Kuomet Rytis ėmė Pasivaikščiojimų įžangoje pasakoti apie Beną Ulevičių, šį žmogų įsivaizdavau visiškai kitaip nei jis pasirodė iš tiesų. O čia štai pasirodo ilgaplaukis vaikinas (nes atrodo tikrai jaunesnis nei yra iš tikrųjų) prie pelėdomis nusagstytų tvoros vartų kalba apie krikščioniškąjį roką ir nė nepastebi kaip imi su šio žmogaus nuomonė sutikti.

Ir  čia Rytis užduoda Benui labai stiprų klausimą: ar pasikeitė požiūris į krikščionybę studijų metais? Benas puikiai išlaviruoja – atsako tarsi netiesiogiai, bet itin išplėtoja atsakymą į šį klausimą. Būtent čia ir atsiskleidžia religijos prasmė – nėra tikslaus atsakymo į kažkurį klausimą apie religiją, visi atsakymai atsiranda viską siejant su kontekstu.

Objektyvios meno prasmės šalininkai teigia, kad, jeigu menas turi daugybę prasmių, vadinasi, meno tyrėjas/kritikas netinkamai atliko savo darbą, nes meno kūrinio prasmė turi būti itin gerai pagrįsta ir tokia turi būti vienintelė. O jei kyla ginčai – vadinasi tyrimas atliktas neteisingai. Ir šioje vietoje išnyra Chesterstonas – anot šio anglų kilmės poeto, rašytojo, teologo, literatūros ir meno kritiko – kuo labiau bandai išanalizuoti žmogų, tuo menkiau jį pažįsti. O gal iš tiesų neįmanoma suprasti žmogaus ir neįmanoma suprasti jo sukurto meno? Ir čia prisideda Molière frazė: jei nebūtų Dievo, žmogus jį išsigalvotų. Viskas susipina, susiriša, visos sritys tampa vieniu.

Sakyčiau, Benas Ulevičius itin netradicinis katalikų teologas. Sakyčiau, darosi džiugu.

 

Neringa

 

---

„I love it loud, I wanna hear it loud, right between the eyes
Loud, I wanna hear it loud, I don't want to compromise“
Love it Loud, The Kiss

Jis gimė Kaune tais pačiais metais, kaip grupė „The Kiss“ Niujorke. Turėjo būti smuikininkas, bet po dvylikos metų vidurinėje ir pusmečio aukštojoje kažkas nutrūko. Matyt roko muzika padarė savo. Viename interviu jis sako: „Kai supratau, kad negaliu viso gyvenimo pašvęsti vien muzikai, palikau muzikos akademiją ir įstojau į kunigų seminariją“.

Laidoje to neišgirsite: Pasivaikščiojimai labiau panašūs į pokalbį, nei į išpažintį. Visa laidos intriga slypi teologijos ir metalo derinyje: Benas Ulevičius yra ir VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas, ir sunkiojo roko grupės „Quest Rising. Metal for Christ“ lyderis. Kalbantis dingo įvairūs gyvenimo faktai ir biografinės detalės, bet, kaip natūralu tikėtis iš teologo-metalisto, buvo išsakyta originalių minčių.

Keistas gyvenimo būdų / požiūrių derinys ir buvo apgintas pirmiausia: krikščionybę Benas laiko subkultūra, nes „Krikščionis yra tas, kuris neplaukia pasroviui“. Vis dėlto jis yra verčiamas tai apmąstyti ir iš kitos pusės „Ar sutiktumėte su prielaida, kad krikščionybė yra per daug intelektuali religija, kad ji būtų masiška?“.

Pirmoji laidos dalis, nepaisant su muzika susijusios pradžios, vienareikšmiškai rimta ir šiek tiek panaši į dviejų intelektualų sąmokslą. Antroji - įdomesnė, nes čia atsiranda staiga spendžiamų spąstų ir jie gana įdomiai veikia:

B.: Ne teisė, ne ekonomika, ne kokia nors komunikacijų vadyba, bet teologija. O kas tai iš viso yra?
R.: Tai yra šiek tiek komunikacijų vadyba, ką?
B.:  Būtent, yra labai daug ir komunikacijos, ir vadybos.
R.: Ar nėra taip, kad teologija iš esmės...
B.: ...iš esmės tai ir yra komunikacija.

Šie Pasivaikščiojimai - tai laida apie krikščioniškas vertybes su kritinio proto dimensija.

Monika

 

 

Draugai