Būna dienų, kuomet visas pasaulis susilieja į vienį. Net ir norėdamas nebegali atskirti, kas jau buvo, o kas dar tik bus, kur yra užsienis, o kur Lietuva, kas yra tavo viduje, o kas išorėje. Tokiomis dienomis nebegali nei išskirti žodžių, nei parinkti sąvokų, nes VISKASTAMPAVIENUDIDELIUGĖRIU.

Man rodos, kad šis jausmas pažįstamas visiems, kartas nuo karto grįžtantiems namo. Kai kitas pasaulis seniai užkariautas ir virtęs namais, o tu pats jau pamiršęs iš kur atsiradai ir kokį kelią esi nuėjęs, staiga savo istoriją imi skaityti vaikystės gatvių plytelėse. Ji visuomet kelia nuostabos šypsnį: kas galėjo pagalvoti, kad...

Tokią būseną ypač sudėtinga perkelti į apčiuopiamą pasaulį, papasakoti apie ją kitiems. Juk ji susideda iš daugybės mažų asmeninių išgyvenimų, gausybės garsų, kvapų, spalvų, kurių niekada nesame užfiksavę. Atskiri žodžiai atrodo beprasmiai aprašyti mūsų jaučiamą skonį, tikslios formos atrodo tusčios apibūdinti mūsų jaučiamą svaigulį.

Man atodo, kad taip į Lietuvą grįžęs jaučiasi ir Darius „Nojus“ Mileris, grupės „Airija“ įkūrėjas, daugiau nei dešimtmetį gyvenantis Smaragdinėje saloje. Ar matydami jo džiaugsmą grįžus į gimtąjį Alytų mes galime sakyti, kad jis nemyli savo vaikystės miesto?

Dar daugiau. Sakyčiau, kad tokia išsibarsčius emigranto euforija apie meilę tėvynei šiandien kalba daugiau, nei tiksliai surimuoti dainos žodžiai ar ant kompiuterio užlipdyti trijų spalvų stačiakampiai...

Monika

Komentarai

Draugai