Na ir tegul man ir mano draugams sako seniai:
Negalima gyvent taip kaip jūs gyvenat,
Užtenka uliavot, kvailiot ir baliavoti
Pats laikas apie šeimą ir karjerą pagalvoti...

SEL „Mes negalim“

Prieš kokius septyniolika metų visas Lietuvos jaunimas atrodė suskilęs į dvi dalis: vieni ėjo iš proto dėl Andriaus Mamontovo ir „Fojė“, kiti kiekviename žingsnyje deklaravo Egidijaus Dragūno ir „Sel“ jėgą. Tolerancija buvo nemadinga. Kiekviena „mąstanti“ būtybė privalėjo būti vieno arba kito fanu, o neturintys tvirtos nuomonės – tyliai pasmerkti, kaip nebrandžios asmenybės.

Tuo sunkios paauglystės laikotarpiu jaučiau simpatiją ir vieniems, ir kitiems. Gal todėl žiūrėdama Pasivaikščiojimus taip džiaugiausi, kad dar nesibaigus penktąjai laidos minutei Egis cituoja Mamontovo dainos žodžius.

Šiandien Rytis ir Egis – kažkur Belmonte diskutuoja apie muziką, kūrybą, žvaigždes, niūrią lietuvišką kasdienybę ir svajones. Laida visiškai nučiuožus – Rytis apie tai savotiškai įspėjo jos pradžioje, „Sel“ lyderį pristatydamas kaip neformatą.

Kur ne kur krioklių šniokštimą ir vyrų šnekas papildo Depešai. Natūralias gamtos spalvas keičia sumūrytų plytų raudonis; rūdžių užpultas išbaltintas kėdes – lyg iš žemės gelmių ištrauktos mums rankas tiesiančios skulptūros. Pasivaikščiojimai balansuoja ties žmogaus prigimtimi ir neišvengiama sociumo įtaka.

Glaustais savo minties perliukais besišvaistantis Egis pakiša mintį: pagrindinis gyvenimo variklis – svajonės, kurios netelpa į supermarketo maišelį. Taigi, svajokime...

Monika

Komentarai

Draugai