Šiuose Pasivaikščiojimuose gvildenama daugybė temų. Tačiau kaip jos gražiai susijungia, papildo viena kitą ir perteikia pagrindinę šio pokalbio esmę – pasakojimus. Susitinkame su filosofu, kultūros teoretiku, kūrybinių industrijų kritiku Gintautu Mažeikiu. Pradedame Pasivaikščiojimų laidą nuo Kauno Paveikslų galerijos kiemelio.

Žmogus savo gyvenimą tvarko pagal tam tikrą scenarijų. Pagal jį ir gyvena. Tačiau itin dažnu atveju, jis neapsiriboja vienu scenarijumi ir į savo gyvenimo taisykles įpina kitokio gyvenimo nuostatas – jis tiesiog prisiima sau kito sluoksnio, kitos klasės, kitos kultūros, kito gyvenimo būdo scenarijų. Taip išlysdamas iš sustabarėjusio kiaukuto ir su jo liekanomis peršliaužiantis į kitą. Patogesnį, geresnį.

Ypatingai Gintautas Mažeikis kalba apie grožį, atskleisdamas pagrindinę jo sampratą: „Ten kur šiuo metu yra grožis, žmonių nėra.“  Žmonėms nebereikia gilesnio grožio, priverčiančio mąstyti, su kažkuo jį susieti, išskaityti jį iš ženklų.

Per daug įpratome vartoti, žiūrėti. Nebemokame pasakoti. O ir vaizduotė tapo skurdi. Taip kaip krenta lapai už Gintauto Mažeikio nugaros, taip tegul ir nukrenta vartotojiškumo šydas, kurį po savo kojomis, būdami bendruomene, sutrypsime.

Neringa

Draugai