Pasivaikščiojimai su Irena Veisaite


 

Vos prieš keletą savaičių Arūnas Gelūnas Alchemijoje LVIII. Intelektas ir laisvė sakė: „Žodis idiotos išrastas senovės Graikų įvardinti žmogui, kuris yra išsilavinęs, bet nedalyvauja viešame miesto gyvenime“. Kol dar nespėjote padaryti niūrių klaidingų išvadų, kad Lietuvoje tik tokie teegzistuoja, Pasivaikščiojimuose - Lietuvos inteligento pavyzdys.

86-erių metų Irena Veisaitė, išgyvenusi holokaustą ir II pasaulinio karo metais praradusi savo šeimą, prieš porą metų buvo apdovanota Goethe’s medaliu „už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už jos kūrybiškumą ir politinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka,“ - rašo Goethe’s instituto tinklalapis. Kaip? Ogi paprastai, laidoje atsako p. Irena: „Aš niekada nesutapatinau vokiečių kultūros su nacizmu“.

Teatrologės ir literatūrologės Veisaitės idealizmas nėra gyvenimo abstrakčiame idėjų pasaulyje pasekmė. Jos kasdienis elgesys - kaskart vis naujai rašomas šviesos manifestas. „Nenoriu dauginti neteisybės, pykčio, neapykantos. Man atrodo, kad jeigu mes dauginsime neapykantą, tai reiškia, kad laimėjo Hitleris, Stalinas, Putinas“.

Monika

 

 


Šie Pasivaikščiojimai nuo pat pradžių perpinti skausmo gijos, juose vis išnyra itin tragiški Irenos Veisaitės prisiminimai. Tačiau pašnekovė nelaiko savyje pykčio ir neapykantos (o, rodos, turėtų!) ir kliaujasi tiek mamos, tiek Viktoro Franklio pasakytais žodžiais – nelaikyti neapykantos ir būti teisingai.

Nuo noro studijuoti psichologiją, literatūros link – tačiau atsakymai į klausimus, kurie rūpėjo ir dabar rūpi - atsakyti (iš dalies). O faustiškas noras suprasti gyvenimo prasmę liko iki šiol.

Irena Veisaitė apie visus žmones, kuriuos vienu ar kitu būdu pamini kalbėdama atsiliepia itin šiltai ir su didele pagarba. Čia ir Salomėja Nėris, ir Vladas Vildžiūnas, kurio skulptūrų parkelyje Irena su Ryčiu trumpam stabteli, tam, kad būtų aiškiau, kas yra geras meno kritikas. Ir čia Veisaitė pažeria keletą esminių punktų. Žiūrove, būtų nuodėmė juos praleisti.

Galiausiai kalba nukrypsta link homo ludens – žaidžiančio žmogaus. „Pats gyvenimas yra žaidimas“ – teigia pašnekovė. Yra sakoma, kad šiuolaikinė postmoderni visuomenė apeina problemas ir imasi žaismo. Tačiau, rodos, tokia visuomenė buvo visada.

...Don Kichot‘as nebuvo beprotis, gal visi kiti tokie buvo...

 

Neringa

 

 

Vos prieš keletą savaičių Arūnas Gelūnas Alchemijoje LVIII. Intelektas ir laisvė sakė: „Žodis idiotos išrastas senovės Graikų įvardinti žmogui, kuris yra išsilavinęs, bet nedalyvauja viešame miesto gyvenime“. Kol dar nespėjote padaryti niūrių klaidingų išvadų, kad Lietuvoje tik tokie teegzistuoja, Pasivaikščiojimuose - Lietuvos inteligento pavyzdys.

86-erių metų Irena Veisaitė, išgyvenusi holokaustą ir II pasaulinio karo metais praradusi savo šeimą, prieš porą metų buvo apdovanota Goethe’s medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už jos kūrybiškumą ir politinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka,“ - rašo Goethe’s instituto tinklalapis. Kaip? Ogi paprastai, laidoje atsako p. Irena: „Aš niekada nesutapatinau vokiečių kultūros su nacizmu“.

Teatrologės ir literatūrologės Veisaitės idealizmas nėra gyvenimo abstrakčiame idėjų pasaulyje pasekmė. Jos kasdienis elgesys - kaskart vis naujai rašomas šviesos manifestas. „Nenoriu dauginti neteisybės, pykčio, neapykantos. Man atrodo, kad jeigu mes dauginsime neapykantą, tai reiškia, kad laimėjo Hitleris, Stalinas, Putinas“.

Monika





Komentarai

Posted by E.S. on
Su8 mIrena augome budami kaimyais Kauno Traku gatveje. Dar bunant Vilniuje neretai pas'nekedavome, o veliau, lankydamas Vilniuje, vies'iejau Jos namuose. Idomu kaip sekasi Jos s'eimos daiai Londone? Juod akate "truputi" prabego tarp musu, kai viena is' Irenos pasisakymu pakomentaravau "pataikavimas nera tolerancija". Buvome geri draugai ir su Irenos pusbroliu, velioniu Aliku S'tromu. Paskutini karta matemes Jam, su Violeta, vies'int Tel Avive. Daz'iaugiuos Irenos statusu Lietuvoje, nors ne visur su Ja pilnai sutinku.Bet mes jau tokioje gyvenimo mars'ruto dalyje, kad , daz'niausiai kiekvienas lieka prie savo.Gal ir gerai. E.S.
Posted by georgijakbas on
Man patinka visos jusu laidos.Vienintele lietuviska laida,kuria ziuriu su malonumu... Esu taip vadinamas rusakalbis,vatnikas ir koloradas:)Gimiau ir uzaugau Lietuvoje,savaip myliu si krasta,jo zmones,kultura... Ir tai ne tiesa,kad ,,vatnikai,, nemyli Lietuvos...mes turbut nemylim ta, i ka pavirto musu grazi,maza Lietuva... Ir tai ne tik mano nuomone, nes as gi bendrauju su rusais:)Rasau jums, nes jus vieninteliai apolitiski,nepriklausot nuo kitu (nebent nuo darbdavio):)Kartais graudu pasidaro,kai pamatai zmogu,skaiciuojanti paskutinius centus pravaziavimui troleibuse,kai salia pravaziuoja naujas ,,leksusas,,.Tai musu realybe, su kuria as asmeniskai nesusitaikysiu niekada... Kur dingo tie lietuviai is mano vaikystes?..Malonus,kulturingi,subtilus zmones?.. Koks slibinas juos suvalge??? Patariu visiems paziureti sena gera lietuviska filma ,,Vestuves girioje,, ,mano megstamiausio lietuvisko rezisieriaus-Algirdo Aramyno kurinys... Tai tikroji Lietuva... Tas kas nori,tas supras...
Palikite savo komentarą



(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesCaptcha CodeNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį


Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg