Pasivaikščiojimai su Jaroslavu Melniku


 

Retuose Pasivaikščiuojimuose iš pokalbio temų galime pajausti laiką. Aktualijų čia nebūna, daugiau kalbama apie tai, kas rodės vertinga ir vakar, ir šiandien, kuo norima tikėti ir rytoj. O štai ši laida su Jaroslavu Melniku įsiklijavusi į labai konkretų momentą: jį žymi naujausio jo romano pasirodymas bei ukrainiečių protestai Euromaidane.

Konkretybės suteikia svorio ir parodo lauko platumą, kiek aprėpia šis ukrainiečių kilmės lietuvis. Bet konkretybių, sakytų Melnikas, aktualijomis nepavadinsi: „Aktualumas gali būti susijęs su mūsų siela, mūsų archetipu. Kas gali būti aktualesnė nei mirtis? Negu mūsų egzistavimas? Kalbėti apie mirtį, apie laisvę yra daug aktualesnis dalykas, nei kalbėti apie Lietuvos ar Ukraininos prezidentą, politinę situaciją.“ Rašytojas Lietuvai linki pilietinės visuomenės ir, rodos, net šiek tiek pavydi 50 000 žmonių, kasdien susirenkančių Lvove.

Rodos, čia per smarkiai užlenkiau apie politiką, bet nuo jos negalime pabėgti. Melniko knyga „Maša arba Postfašizmas“ kalba apie žmogaus prigimtį ir įprotį žmones dalinti į (bent jau) dvi rases: aukštesnę ir žemesnę. Ir, Melnikas sako, fašizmui dar ne pabaiga, Hitleris dar nepralaimėjo, juk dešiniųjų (ir kairiųjų) radikalų visur pilna. O štai kitu momentu teigia: „Pornografija turi egzistuoti. Kova su pornografija nelabai teisinga“. Sakysite, ne į temą? Bet juk čia viskas apie laisvę ir dvi stovyklas!

Na, daugiau nepasakosiu. Žiūrėkite patys ir galvokite savo galva. Ginčydamiesi arba pritardami nepamirškite argumentų ;)

Monika

 

 


 

 

„Jaroslavo Melniko kūrybą kažkas pavadino „gero tyro oro gurkšniu“ lietuvių prozoje. Manau, tai tiesa. Mūsų prozos lauke J. Melnikas stovi užėmęs savo nišą – rašo originalią vyrišką idėjų prozą, gerokai kitokią, nei mums įprasta.“ - Danutė Kalinauskaitė, rašytoja. „Naujasis Jaroslavo Melniko romanas („Maša, arba Postfašizamas“), galbūt paradoksaliausias iš visų iki šiol išleistų rašytojo kūrinių, keliamomis diskusijomis ir abejonėmis turės sukrečiamą poveikį.“ – dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, VU Lietuvių literatūros katedros docentė.

 

Ir dar daugiau pagyrų kaip rašytojui šiam lietuvių literatūros neosimbolistui (anot Renatos Šerelytės, kuri irgi yra pasirodžiusi Pasivaikščiojimuose) galite pasiskaityti internetinėje spaudoje. Tačiau kokias mintis apie šį rašytoją, literatūros kritiką ir filosofą sugalvosite patys? Man asmeniškai labiausiai patiko sielos ir dvasios tema. 

Siela – yra mirtinga (pagal Biblijos mokymą). Tai yra gyvybės pradmuo žmoguje. Dvasia – yra nemirtinga, tai kažkas Dieviška. Taip apie sielą ir dvasią kalba vienas kunigas.

„Siela – tai asmeninis žmogaus gyvenimas, nesibaigiantis mirtimi. Dvasia duodama mums gimimo metu, ir ji išlieka mumyse, kol gyvas mūsų kūnas.“ – visiškai priešingai teigia kitas kunigas. Darosi įdomu...

Jaroslavas Melnikas sielą ir dvasią supranta dar kitaip. 

 

Jums gali patikti ir kitos temos, kurias narplioja šie du pašnekovai – aktualijos, moralė, pornografija, parkas kaip fašistinių bruožų turintis darinys, moteris, kuri yra arčiau gamtos (bet labai stipri). Jaroslavas Melnikas vėlgi netradicinė asmenybė, pasikviesta Pasivaikščiojimams. Smagiausia tai, kad su vienu žmogumi, gali kalbėti apie labai skirtingas temas. Šį kartą čia labai lėtas pasivaikščiojimas su labai ilgu pasikalbėjimu. 

 

Neringa





Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg