Pasivaikščiojimai su Jonu Ruškumi


Jonas Ruškus yra socialinis tyrinėtojas, besidomintis neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių dalyvavimu visuomenės gyvenime. Taip pat jis ir akademikas – VDU socialinių mokslų fakulteto dekanas bei profesorius. Pasivaikščiojimai su akademikais žiūrovams būna sunkūs, bet neabejotinas jų privalumas – galimybė susidurti su konkretaus lauko problematika, informacija ir svarstymais.

Iš mokslo žmonių tikimasi visuomenės kritikos. Ir J.Ruškus parodo savitą požiūrį:  „Už žmones, kurie turi vienokių arba kitokių sunkumų, sprendimus daro kiti, laikomi ekspertais. <...> Mano nuomone, ekspertas regos sutrikimų srityje gali būti tik žmogus, turintis regos sutrikimų, o benamis galėtų būti benamystės ekspertas. O kas dabar yra ekspertai?... Kvestionuokime juos“. Iš tokio matymo kampo būtų įdomu pažvelgti ir į kitų sričių, ne tik į socialinio lauko ekspertus.

„Pasivaikščiojimuose su Jonu Ruškumi“ yra gerų ir naudingų minčių, bet kitą kartą pokalbis būtų įdomesnis, jei struktūriškai dėstydami tam tikras problemas, akademikai nepatingėtų įvardinti konkretybių, jas iliustruotų aiškiais pavyzdžiais. Ir pašnekovui, ir laidos žiūrovams tai suteiktų galimybę iš arčiau sekti, apie ką kalbama ir daugiau diskutuoti ar netgi ginčytis. Argumentuotas ginčas profesoriaus neišgąsdins, o laidai suteiks gyvumo ir žiūrovus taip pat paskatins mąstyti. 

Rodos, pagalba nuskriaustiesiems – labai gražus ir rimtas dalykas. Graži ir rimta yra ši laida. Bet man asmeniškai labiau patiko „Pasivaikščiojimai su Benu Ulevičiumi“, nes joje pasaulis buvo įvairesnis.

Monika

 


Susitikus šiems dviem pašnekovams jau nuo pat pirmųjų laidos sekundžių užsimezga itin aktyvus pokalbis. Pirmiausia pokalbis krypsta socialinio jautrumo temos link. Socialinis jautrumas - toks jaunas terminas Lietuvoje, kad pirmiausia su tuo susijusi asociacija ateinanti į galvą - „empatija“. Supratimas, suvokimas, mokėjimas įsijausti į kito žmogaus būseną. Kitokio priėmimas. 

Šie Pasivaikščiojimai vyksta viename iš miegamųjų rajonų, tačiau gatvėse eismas ganėtinai intensyvus. Taip kaip automobiliai prasilenkia vienas su kitu, taip ir žmonės susiduria arba prasilenkia. Su visiškai skirtingais, nepanašiais į save. Dažniausiai bijome, nepriimame to, ko visiškai nepažįstame. 

Laidos eigoje Jonas Ruškus pateikia įdomią mintį - sistema (šiuo atveju švietimo/brandos egzaminų vertinimo) nusprendžia, kas bus laikoma gabiu mokiniu/žmogumi, o kas į tokį sluoksnį nepateks. Ir be to, ar pastebėjote, jog daugumoje žurnalų, kurie yra skirti jaunimui, apstu istorijų apie auksinį jaunimą - tuos, kurie sukūrė savo verslą, arba tuos, kurie perėmė savo tėvų verslą. Tačiau, kaip teigia mūsų pašnekovas Jonas Ruškus - paraštėse lieka tas jaunimas, kuris užsiima socialine veikla ir padeda kurti šviesesnį rytojų kitiems. 

Šios laidos tikslas - suprasti, kodėl yra reikalingas socialinis jautrumas. Tačiau nuo ko reikia pradėti, kad tai taptų aktualu mūsų visuomenėje? Koks ir kada (ir kur) turi ateiti lūžis? Manau, visų pirma nuo tų, kurie matė šią Pasivaikščiojimų laidą. 

Neringa

Jonas Ruškus yra socialinis tyrinėtojas, besidomintis neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių dalyvavimu visuomenės gyvenime. Taip pat jis ir akademikas – VDU socialinių mokslų fakulteto dekanas bei profesorius. Pasivaikščiojimai su akademikais būna sunkūs, bet neabejotinas jų privalumas – galimybė susidurti su konkretaus lauko problematika, informacija ir svarstymais.

Iš mokslo žmonių tikimasi visuomenės kritikos. Ir J.Ruškus parodo savitą požiūrį: Už žmones, kurie turi vienokių arba kitokių sunkumų, sprendimus daro kiti, laikomi ekspertais. <...> Mano nuomone, ekspertas regos sutrikimų srityje gali būti tik žmogus, turintis regos sutrikimų, o benamis galėtų būti benamystės ekspertas. O kas dabar yra ekspertai?... Kvestionuokime juos“. Iš tokio matymo kampo būtų įdomu pažvelgti ir į kitų sričių, ne tik į socialinio lauko ekspertus.

Pasivaikščiojimuose su Jonu Ruškumi yra gerų ir naudingų minčių, bet kitą kartą pokalbis būtų įdomesnis, jei struktūriškai dėstydami tam tikras problemas, akademikai nepatingėtų įvardinti konkretybių, jas iliustruotų aiškiais pavyzdžiais. Ir pašnekovui, ir laidos žiūrovams tai suteiktų galimybę iš arčiau sekti, apie ką kalbama ir daugiau diskutuoti ar netgi ginčytis. Argumentuotas ginčas profesoriaus neišgąsdins, o laidai suteiks gyvumo ir žiūrovus taip pat paskatins mąstyti.

Rodos, pagalba nuskriaustiesiems – labai gražus ir rimtas dalykas. Graži ir rimta yra ši laida. Bet man asmeniškai labiau patiko Pasivaikščiojimai su Benu Ulevičiumi“, nes pasaulis joje atrodė įvairesnis.

Monika





Komentarai

Palikite savo komentarą



(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesCaptcha CodeNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį


Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg