Pasivaikščiojimai su Kristina Buožyte


 

Po poros mėnesių pertraukos „Pasivaikščiojimai“ sugrįžo. Laidos herojė – Kristina Buožytė, nekomerciniuose kino teatruose pristatyto filmo „Aurora“ autorė. 

Pasivaikščiojimo vieta, kaip ir filmas, kvepia ateities dizainu. Dalỹkiška ir gríežta. Susitikimo laikas viskam suteikia paslapties. Visgi laida – ne pasimatymas. Kreipinys „jūs“ lyg netyčia primena, kad Kristina kalbėtis pakviesta kaip kino režisierė. 

Profesija diktuoja pokalbių temas, nuo kinematografo meno jie beveik nenutolsta. Kubrickas, Hitchcockas, ir štai šiame kontekste – Buožytė. Koks jos kūrybinis procesas, nuo idėjos, iki streso filmavimo aikštelėje? Akivaizdžiai atviras ir nuoširdus pasakojimas, net ir tada, kai klausimai šiek tiek išmuša iš vėžių. 

Nuo pasaulinio konteksto ir kūrybos virtuvės, judama prie lietuviškų aktualijų. Režisierė tvirta ir nepajudinama: apie kiną reikia ne kalbėti, reikia jį daryti! 

O jūs, ar matėte „Aurorą“? Gal tuomet reikia ir pakalbėti, tiesa?

Monika.

 


 

Po naktinio Vilniaus gatves, kuriose tiek daug įvairiaspalvių žibintų, Rytis pasikvietė pasivaikščioti Kristiną Buožytę. Naujausias jos filmas „Aurora“ dar sukasi kai kuriuose kino teatruose. Tarsi tyčia, tačiau nesurežisuotai, ten kur eina šie du žmonės, kurie vienas į kitą kreipiasi „Jūs“ – aplinkui žmonių nėra daug, o kai kur – plyna miesto dykynė. Kaip simbolis to, kad ši kino režisierė vienintelė tokia Lietuvoje. Vienintelė režisierė sukūrusi fantastinį filmą (taip jis yra įvardijamas). Vienintelė tokia jauna moteris kino režisierė sukūrusi jau antrą pilno metro filmą (pirmasis „Kolekcionierė“).

Nuostabu šiuose Pasivaikščiojimuose tai, kad daug kalbama apie techninius kino dalykus. Apie tai, kas svarbu kuriant filmą. Kristina Buožytė atskleidžia ir nemažai paslapčių, kaip atskirti profesionalų filmą/režisierių/kūrėją nuo neprofesionalaus. Ir iš tiesų – labai taikliai tą skirtumą apibrėžia.

Šis Pasivaikščiojimas visiškai kitoks, negu jau esame įpratę matyti. Ekranas skyla į dvi puses – du vaizdus. Jau pačioje pirmojoje iš naujo atgimusioje laidoje pasirenkama ir visai kitokia aplinka. Tarsi kaip rūbas aprengianti tas filmo „Aurora“ temas/scenas, kurių lietuviškame kine nėra. Šį kart naktis tampa sąjungininke tarp vaikštančiųjų – jie atviresni ir nors pradžioje sakė, kad nepažįstami, tačiau sujungti pokalbio apie filmą. Susijunkime ir mes ta nematoma, fantastine grandine ir pasinerkime į naktį. Tarsi būtume tie žmonės, kurių aplinkui nebuvo.

Neringa.

 





Draugai


LNK.png

 

Alfa.png

 

logo_artnews.png

 

logo_kulturpolis_did_txt_spalv_300.jpg

 

mmc_LTU_mazas.jpg