Aš bėgu
Tu bėgi
Jie, jos bėga
Mes bėgame
Jūs bėgate
Jie, jos bėga

Kasdien jaučiame didžiulį gyvenimo tempą. Atrodo, kad vaikystėje to nebuvo. Augome, ir tiek. Šiandien vaikai priversti skubėti lygiai kaip ir suaugę. Skubėti būti geresni už kitus, skubėti kuo anksčiau įsisavinti žaidimo taisykles, skubėti paisyti ženklų „sustoti draudžiama“. Jie, kaip ir suaugę, neturi laiko nei pajausti, nei pagalvoti – jų laikas skirtas stačia galva lėkti į nežinią.

Žaidimų aikštelėje suaugusiems laikas dažnai sustoja. Net intensyvus automobilių srautas neatrodo toks bjaurus, kaip kitose miesto gatvėse. Čia žaliu tinklu uždengti namai virsta dinozaurais, o skersgatviai – skersvėjais. Neringa Čereškevičienė tarsi apgaubta didžiulio ramybės burbulo, kuriame lieka vietos smagiai vidinei dinamikai – žaidimui ir kūrybai. Visgi spinduliuodama šviesą ji neužsimerkia prieš realybę, kuri dažnai nėra tokia graži, kaip naujai tinkuoti namai centrinėje gatvėje. Priešingai. Ji telebimbamiškai reikalauja ją keisti. Sustoti, skirti laiko vaikiškajai harmonijai.

Ryčiui patinka pasakiškas idealizmas, tačiau jis nori pažinti ir kitą realybės pusę. Negali būti viskas taip tobula! Net ir Neringą nuo mažųjų gali atskirti didžiulis slenkstis. Net ir Neringai vaikai gali virsti mažais vampyriukais. Kartais. Bet juk ne tai svarbiausia. Juk turime tikslą, juk norime, kad jie užaugtų geri!

Su suaugusiųjų kryptimis visai kitokie reikalai. Jie jau užaugę ir turi visą galybę pasirinkimų – panašiai, kaip operatoriai rakursų. Kaip filmuoti? Iš priekio? Iš šono? Iš kito šono? Kamerą labiau pakelti? Visiškai iškelti? Atremti ant žemės? Ką daryti, po velnių?..

Ratas užsidaro. Toks ratas yra amžinas. Ir Neringos pasaka – su nuoroda į amžinybę. „Tu davei, kažkam ateina. Tau ateina, ir tu atiduok.“

Komentuoti

Palikite savo komentarą

Vardas:

E.paštas:
(Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai)

Įrašykite paveikslėlyje parodytas raidesNorėdami pamatyti kitas raides, spustelkite paveikslėlį

Draugai