Renata Šerelytė yra ne rašytoja, o kempinė. Pasaulio kempinė, kuri gyvena per rašymą. Dėl to ir neišsisemia: sugeria pasaulį į save, o paskui – išrašo. Tada mes mintimis keliaujame jos išrašytais takais. Bet negali sakyti, kad tas išrašytas pasaulis yra tiktai jos. Ne – jis tiek pat ir mūsų. Kai skaitome – dalinamės.

Kai šneka ji – irgi dalinasi. Sako, kartais užsiiminėja [žodžių ir skyrybos ženklų] tapyba. Visad galvojau, kad rašymas ranka – tai grafika. O kaip Renata žodžių linijomis gauna dėmę, spalvą? Kaip sukuria kitą teksto dimensiją? Užrašykite ant lapo žodį, dėmesingai vedžiodami kiekvieną raidę. Viena mažutė lengva, bet kai raitai kelias iš eilės, jos sulipa į žodį, kuris s v e r i a. Tik neišsigąskite: ne būna sunkūs, o sveria. 

Kelis romanus parašiusi ranka, Renata žino ne tik žodžio, bet ir sakinio, pastraipos, skyriaus svorį. Kūrybinio sporto jai negana. Ji toliau užsiima sunkumų kilnojimu: „Dabar, rašydama tą savo naują daiktą, netgi jaučiu malonumą kurti visiškai naujus žodžius. Ir netgi pati kalba mano akiratyje atsiduria kaip žmogiškas fenomenas – ir valstybinis, ir politinis, ir kultūrinis, ir...“ 

Monika

 

---

 

Rytis su Renata Šerelyte vaikštinėja ne miesto centre, o po klaidžias gatveles, kuriose pasirodo vos vienas kitas žmogus. Čia žiūrovas gali trumpam pabūti kūrėju – pridėlioti žmonių į tas vietas, kurios yra tuščios, arba išmesti net ir tuos kelis buvusius. Pristatyti namų, arba juos nugriauti. Imti ir sukurti pasaulį, kokio nori. Kaip ir popieriaus lape – sukurti tai, kur norėtum arba nenorėtum atsidurti.

O kai jau sukuri – kartais personažas ima ir nebeklauso. Atsiskiria nuo rašytojo, išlenda iš jo pasąmonės ir ima gyventi savo paties gyvenimą. Pasivaikščiojimai po kapines turi nuostabią galią – juk rašytojas ir kuria (dažniausiai) apie tuos žmones, kurie nėra gyvi – kurie neegzistuoja arba nebeegzistuoja.

Pasivaikščiojimai labai ramūs, jausmas lyg juos skaitytum. Taip įsijauti, lyg į knygą, ir kuomet viskas baigiasi, kuomet atsipeikėji – nustembi. O kur tas žmogus, kuris ką tik buvo šalia, kuris ką tik vaikščiojo kartu?

Rašytoja buržua, kuri myli šunis ir („Galbūt“) turi potencialą. 

Neringa

Komentarai

Draugai