Vilniaus Vingio parkas. Geltonuojančiais lapais nukloti takai mums šnabžda apie rudenį. Rytis pasivaikščioti keliauja su Laisvosios rinkos instituto prezidente Rūta Vainiene. Sako, kad net pačius nemaloniausius dalykus ji taria su šypsena.

Pačioje pokalbio pradžioje ši ekonomistė, publicistė ir dėstytoja išsiduoda, kad pasivaikščioti gali tik su nauda (tai sakydama, žinoma, juokiasi). Tad pokalbis tarsi virsta į paskaitą, kurioje nagrinėjami ekonomikos dėsniai. Mes dažnai juos suvokiame kaip besikeičiančius, priklausančius nuo mūsų, ar bent nuo galingųjų. Čia R. Vainienė bando mūsų mąstymą apversti aukštyn kojomis: ekonomikos dėsniai (lygiai taip pat, kaip gamtos) nuo žmogaus visiškai nepriklauso. 

Net pašnekovės šypsena negali „išgelbėti“ šios, daugeliui visai nepoetiškos temos. Todėl, abiems pasivaikščiotojams nutilus, galime džiaugtis paukščių balsais. Tačiau iškart vėl turime grįžti ir mėginti suprasti, kaip veikia mainų sistema, kas spausdina pinigus, kodėl bankrutuoja bankai. Ji sako, kad prieš krizę valstybiniai bankai spausdino pinigus ir dalino juos kaip paskolas žmonėms, kad šie neliūdėtų. Kaip saldainius! Žiauru? Besišypsodama, abejojantiems rekomenduoja paskaityti memuarus ir pripažinti tokią realybę.

Anot R. Vainienės, realybėje neegzistuojanti laisvoji rinka – tai gyvenimas be valdžios, anarchija gerąja prasme. Ji tvirtina, kad tokiomis sąlygomis nė vienas kapitalistas negali tapti monopolistu. Tokiu tampa tik tada, kai valdžia jam leidžia. Maža to, tai valdžia mums suteikia saugumo iliuziją. Laisvosios rinkos šalininkės teigimu, mes jaučiamės saugūs, o tokie nesame ir, tai supratę, vaikštome paniurę (ji vėl juokiasi!).

Skatindama mus taupyti, perprasti ekonomikos dėsnius ir juos priimti, ji taip pat ragina priešintis toms aplinkybėms, kurios mums primestos kito žmogaus. Visa tai sakydama ji šypsosi, provokuoja suabejoti net... jos pačios teiginiais: „Suabejokite, pasitikrinkite savyje“. 

Draugai