„...ir viskas buvo Dievo dovana...“  (Tomas Venclova  „Gyvųjų motina“)

Nors iš poezijos neišgyvensi (kyla klausimas ar galima išgyventi iš kūrybos?), tačiau tai neatstumia žmonių nuo to, ką jie daro. Ką jie kuria. Neatstūmė ir Tomo Venclovos, kuris ne tik tyrinėja literatūrą, yra publicistas ir vertėjas bei profesorius Jeilio (JAV) universitete. Be šios daug laiko atimančios veiklos, jis dar ir kuria poeziją. Galima drąsiai teigti, kad Tomas Venclova yra tikra Dievo dovana mūsų šaliai.

 

„Vilnius man svarbiausias pasaulio miestas“ –

sako Tomas Venclova. Todėl šioje Alchemijoje, pasivaikščiosime po Vilnių.

 

Poetas duoda keletą patarimų, kuriais nereikia kliautis, jei nori tapti intelektualu, politiku ar publicistu, bet jos idealiai tinka, jei nori būti krepšinio sirgaliu (taigi, daugiau nei pusei Lietuvos). Štai trys aksiomos:

„Lietuva visada teisi, lietuviai visada teisūs.“

 „Jeigu Lietuva neteisi ir lietuviai neteisūs, žiūrėk aksiomą pirmą.“

„Jeigu kas abejoja pirmąja arba antrąja aksioma arba neduok Dieve abiem, yra papirktas svetimų tamsių jėgų ir tarnauja ne Lietuvai, o toms jėgoms.“

 

Tomas Venclova pasivaikščiodamas kartu su Ryčiu, kalbės ne tik apie J.Brodskį, A.Užkalnį ir kitus intelektualius kūrėjus, tačiau ir apie savo kūrybą. Tačiau apie ją labai kukliai ir mažai. „Tai priklauso prie mano mėgstamo darbo.“

Lauke šviečia saulė, po Vilniaus universiteto kiemelį skuba arba nelabai studentai. Neimkite šaliko. Tomas Venclova sušildys savo pastebėjimais ir iškalba.  

Neringa

 

 

---

 

 

Vilnius, Liejyklos gatvė 1. Iki pirmųjų Pasivaikščiojimų žingsnių – beveik 4 minutės, bet istorijos liejasi nuo pat pašnekovų susitikimo. 

Profesoriui pasakojant apie Brodskį, Milošą ir visų trijų miestą, į akis šoka architektūros kova. Šv. Ignoto gatvė – lyg apkasų linija, skirianti grožio procedūrų nuglostytus ir susišiaušusius it pankus namus. Įtampa auga ir pokalbyje – pasakojimus po truputį keičia probleminiai klausimai – komunizmas, nacizmas, žydai... Komanda dirba labai atidžiai, pašnekovui neleidžia atsipalaiduoti ir pernelyg išsiplėtoti. TV eteris – ne universitetas, čia intelektualams laikas ribotas ;)

Ties Alma Mater Vilnensis kalba ima krypti link poeto, rašytojo, inteligento kasdienės praktikos, kol paruošiamos kelios pipirų mūsų visuomenei saujos. Šviesuoliai, pasiruošę? Venclova bara ir jus: „Jei žmogus nekvestionuoja savo visuomenės dogmų ir stereotipų, savo visuomenės normų ir įpročių, jis nėra joks intelektualas. Jis gali būti krepšinio sirgalius“.

Paskirtus pipirus ir išrašytus visuomenės gerinimo receptus galima cituoti ir cituoti – juodraštyje liko dar gera dešimtis profesoriaus minčių. Bet geriau pažiūrėkite patys. Laida – kaip skiepai. Bakst, ir viskas. 

Monika

Draugai