 |
Pasivaikščiojimai su Vytautu Šapranausku
Paskutiniuose sezono Pasivaikčiojimuose Vilniaus Vingio parke su Ryčiu žengia Karlsonas – vyrukas pačiame jėgų žydėjime, savo gyvenime mėgstantis ne tik duoną, bet ir uogienę sviestą ant jos. Šis Karlsonas – tai Lietuvoje puikiai žinomas Vytautas Šapranauskas.
Vieni cituoja jo įgarsintus kino personažus, kiti pasakoja iš jo išgirstus anekdotus, treti giria teatre sukurtus vaidmenis. Atrodo, kad jo paskirtis – praskaidrinti Mažylių gyvenimą pačiomis linksmiausiomis formomis. Dažnai šių formų įvairovę mes net pamirštame – matome tą Šapro pusę, kuri mums labiausiai priimtina, ir nepagalvojame (nors ir žinome), kad tuo pačiu metu egzistuoja kita.
Pasivaikščiojimuose Rytis prakalbina visas profesines Šapranausko puses. Aktoriuje, kaip ir jo personažuose, atsiskleidžia sudėtingas, daugiaspalvis pasaulis, kurio elementus kitiems sudėtinga aprėpti, suderinti tarpusavyje ir sujungti į visumą. Visą painiavą gali iliustruoti trys jo teiginiai:
... apie kiną: „Prasidėjo masinė gamyba, kuri pataikauja žiūrovui. Ne ugdo žiūrovą, bet pataikauja jam. Tai yra baisu! Tą patį mes matome kine, televizijoje ir visame kame.“
... apie televiziją: „Tiesą pasakius, mes mažai ką pagal scenarijų darom, nes nėra, kas rašo scenarijų. <...> Scenaristų nėra. Mes pasiimam scenarijaus klišę ir darom pagal save.“
... apie teatrą: „Man teatras turi būti šventė. O jeigu aš leidžiu sau ateiti su skylėtais džinsais, tai reiškia, kad ėjau pro šalį ir užėjau pažiūrėti teatro.“
Profesinės linijos po truputį ima ryškinti ir tai, kuo gyvena pats Vytautas Šapranauskas, kokios jo rolės asmeniniame gyvenime. Tokiems pokalbiams išdaigų meistras – „slidi žuvis“. Gal todėl šioje laidoje mažai blaškesio ir įprasto operatoriams žaidimo su aplinka. Visas dėmesys nukreiptas į pašnekovus, raminančiu žalios spalvos gaubtu atskirtus nuo skubančio išorinio pasaulio.
Komentuoti
Palikite savo komentarą
Draugai
