„Deja, aš nesu šventas“ - sako jis. Pasivaikš?iojimuose su Marijonu tvyro sveiko proto atmosfera. Ji yra žiauri, nes ? pavirši? gali iškelti tai, ko paprastai mes nenorime nei matyti, nei gird?ti. Bet ji ?domi, nes atveria naujus dalykus. Kartais Marijonas šneka žiauriai rimtai ir, kai tai daro, jis sako teisyb?. Bet, jei nemeluot?, jis b?t? baisiai nuobodus.
Leonidas Donskis man kartais primena galingą kalnų upę. Minčių srautu apglėbia įvairias aukštumas ir platumas, kartkartėmis sulėtėja, o tada vėl akseleruoja ir tikrai, niekada nesustoja. Tuose minčių vandenyse malasi reiškiniai, faktai, detalytės, negali išvengti painiavos. Aš, tu - negali. Bet Donskis jas nuosekliai sieja, sąsaja po sąsajos, ir pateikia savo pasaulį. Tai be proto įdomu. Donskis ne bijo, o švenčia pasaulio ir žmogaus sudėtingumą. Šitoje šventėje jūs irgi galite dalyvauti.
Šie Pasivaikščiojimai neprivers jūsų nuobodžiauti. Laida kupina pokalbių ir diskusijų apie tai, kas vyksta pasaulyje, ir apie tai, ką reiškia būti diplomatu. Pašnekovas Vygaudas Ušackas kietas riešutėlis – kalbėdamas jis šypsosi, bet jo žodžiai rimti ir apgalvoti. „Our future full of space“.
Laidoje su dailininku Stasiu Eidrigevičiumi daug spalvų ir formų. Nesupraskite to tiesiogiai - miestas už pašnekovų nugarų spalvingas, bet laidoje jis tik dekoracija - žymiai įdomesnis žodžiais besiskleidžiantis menininko pasaulis. Gražiausia spalva jame - balta.
Vos prieš keletą savaičių Arūnas Gelūnas „Alchemijoje LVIII. Intelektas ir laisvė“ sakė: „Žodis idiotos išrastas senovės graikų įvardinti žmogui, kuris yra išsilavinęs, bet nedalyvauja viešame miesto gyvenime“. Kol dar nespėjote padaryti niūrių klaidingų išvadų, kad Lietuvoje tik tokie teegzistuoja, „Pasivaikščiojimuose“ - Lietuvos inteligento pavyzdys.
Tokių, kurie būtų patyrę gerą velnią (pvz. sėdėję kalėjime kažkur Rodezijoj, t.y. Zambijoj ar Zimbabvėj) ir mėgtų pasakoti, šiandien nėra daug. Kazys Almenas - tai fizikas, rašantis istorinius romanus. Kazys Almenas - tai rašytojas, vaizduotėje kuriantis matematiniškai tikslius pramanyto pasaulio modelius. Kazys Almenas mėgsta piešti žodžiais ir, rodos, piešia tol, kol klausytojui vaizdas tampa ryškus kaip tikrovė.