Alchemija LXIV. Kaligula. Viskas kartojasi - cenzūruota

Alchemija TV sukūrė dvi laidos versijas. Ši, cenzūruotoji, buvo rodyta per televiziją. Ją rekomenduojame žiūrovams iki 18 metų. „Kartais man norisi eiti ten, kur žiūrovas nežino ko tikėtis ir kaip reaguoti,“ - tai lyg šios laidos manifestas. Alchemija apie tai, kaip kuriamas spektaklis.

Alchemija LXIV. Kaligula. Viskas kartojasi - necenzūruota

„Aš visada ieškojau televizijos ir televiziškumo ribų. Kartais nužengiu į gryną komerciją, kurią vertinu ir gerbiu, nes ji nedovanoja klaidų ir reikalauja didžiulio profesionalumo, mat žiūrovas tiksliai žino ką turi gauti. Tačiau kartais man norisi eiti ten, kur žiūrovas nežino ko tikėtis ir kaip reaguoti.“ Šie žodžiai – tai laidos manifestas. Prieš jūsų akis - necenzūruota „Ne televizijos“ versija tik suaugusiems.

Pasivaikščiojimai su Valentinu Masalskiu

Jie susitinka turguje, nes čia apsipirkti ateinantys žmonės tiki žmonėmis. Tai – vieta, kur gali pajausti tiesioginį dviejų žmonių ryšį. Kur mažiausia tikimybė, kad tave apgaus. Abiejų pozicija aiški: „Mes turim mažai laiko. Kalbėti apie beprasmybes būtų nesąmonė.“ O kas gali atrodyti prasminga vasaros karštyje besikalbantiems dviems žmonėms?

Pasivaikščiojimai su Marijonu Mikutavičiumi

„Deja, aš nesu šventas“ - sako jis. Pasivaikščiojimuose su Marijonu tvyro sveiko proto atmosfera. Ji yra žiauri, nes į paviršių gali iškelti tai, ko paprastai mes nenorime nei matyti, nei girdėti. Bet ji įdomi, nes atveria naujus dalykus. Kartais Marijonas šneka žiauriai rimtai ir, kai tai daro, jis sako teisybę. Bet, jei nemeluotų, jis būtų baisiai nuobodus.

Alchemija LXIII. Selfie

Šiuolaikinę fotografiją ir vaizdų kultūrą Rytis nagrinėja su solidžia kompanija: Lietuvių menininkais Gintautu Trimaku, Gintaru Česoniu, Remigijumi Venckumi, Rimantu Plunge bei Titu Petrikiu, taip pat britų fotografu Matthew Andrew ir Raivo Kelomees iš Estijos. Pats laikas paklausti: kaip buitinio fotografavimo galia keičia profesionalią fotografiją?

Pasivaikščiojimai su Leonidu Donskiu

Leonidas Donskis man kartais primena galingą kalnų upę. Minčių srautu apglėbia įvairias aukštumas ir platumas, kartkartėmis sulėtėja, o tada vėl akseleruoja ir tikrai, niekada nesustoja. Tuose minčių vandenyse malasi reiškiniai, faktai, detalytės, negali išvengti painiavos. Aš, tu - negali. Bet Donskis jas nuosekliai sieja, sąsaja po sąsajos, ir pateikia savo pasaulį. Tai be proto įdomu. Donskis ne bijo, o švenčia pasaulio ir žmogaus sudėtingumą. Šitoje šventėje jūs irgi galite dalyvauti.