Leonidas Donskis man kartais primena galingą kalnų upę. Minčių srautu apglėbia įvairias aukštumas ir platumas, kartkartėmis sulėtėja, o tada vėl akseleruoja ir tikrai, niekada nesustoja. Tuose minčių vandenyse malasi reiškiniai, faktai, detalytės, negali išvengti painiavos. Aš, tu - negali. Bet Donskis jas nuosekliai sieja, sąsaja po sąsajos, ir pateikia savo pasaulį. Tai be proto įdomu. Donskis ne bijo, o švenčia pasaulio ir žmogaus sudėtingumą. Šitoje šventėje jūs irgi galite dalyvauti.