Kartais, eidama kokia nors gatve, smalsauju: kuo tautai nusipelnė vienas ar kitas veikėjas, kad jo vardas būtų įrašytas miesto žemėlapyje? Ožeškienė, Vrublevskis, Lelevelis, Zauerveinas... Kartais tokie pavadinimai žmogaus sąmonėje ir lieka raidžių rinkiniais, reikalingais, kad namas turėtų adresą. O kartais jie visą rajoną paverčia seniai apsitrynusio pasakojimo buveine!
Muzika uždaryta variklių viduje. Apskaičiuotai prasiskverbia pro lūpas. Virpinant metalinį liežuvėlį braunasi laukan. Sklinda virš aptingusio popietės stalo. Pasiekia kitą kūną...
XVI amžiuje įtvirtintame klasikiniame požiūryje į meną, mada arba drabužių dizainas geriausiu atveju galėjo būti laikomas meistrystės reikalaujančiu amatu. Netgi aprėdai, užfiksuoti didikų portretuose tapo tik užuomazga tos aukštosios mados, kurią turime šiandien. Tad kas yra tas mados menas?
Penkioliktoje laidoje alchemikai pristato šalies kultūriniame gyvenime jau įvykusius procesus. Bandydami išryškinti dviejų Lietuvoje gyvenusių kūrėjų – rašytojo Henrio Parlando ir fotografo Vito Luckaus – portretus, jie žvelgia į praeitį, kuri šiandien pamažu atrandama.
Grupės „Akvarium“ dainos tekstas ir melodija metaforiškai perteikia unikalaus miesto Lietuvoje – Visagino – situaciją. Dvidešimtį metų šio miesto gyventojai mums atrodė kitokie – nežinomi, nepažįstami, nors visuomet buvo čia pat, Lietuvoje.
